Grėsminga vizija: mažiau bičių, brangesnė kava ir šokoladas

Atogrąžų augalai patiria dvigubą smūgį

Žurnale „Science Advances“ mokslininkų grupė paskelbė tyrimą, kurio metu analizavo tūkstančius vabzdžių rūšių ir vietovių. Jie nustatė, kad temperatūrai pakilus virš įprastos ribos ir mažėjant žydinčių augalų buveinėms, augalus apdulkinančių vabzdžių skaičius sumažėjo net 61 proc. Tyrimo autoriai pastebi, kad bitės, musės ir kiti apdulkintojai nukenčia labiau nei bendra vabzdžių populiacija.

Naujienas ir tyrimus apie technologijas ir pasiekimus moksle skelbiantis portalas Phys.org pateikia Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento duomenis, kurie rodo, kad apie 35 proc. pasaulio maistinių pasėlių ir trys ketvirtadaliai žydinčių augalų priklauso nuo vabzdžių ir gyvūnų apdulkintojų.

„Didžiausia grėsmė netekti daug derliaus dėl nykstančių apdulkintojų kyla Kinijai, Indijai, Indonezijai, Brazilijai ir Filipinams, taip pat Afrikai į pietus nuo Sacharos, ypač jos kakavos ir mangų pasėliams“, – teigiama tyrimą visuomenei pristatantis Phys.org. Itin didelis pavojus dėl kavos ir kakavos, nes pagrindiniai šių augalų apdulkintojai yra bitės ir musės.

Pasak tyrimo vadovo Joe Millardo, pagrindinis veiksnys, dėl kurio mažėja apdulkintojų skaičius, yra buveinių nykimas ir mažėjantys maisto ištekliai. Taip pat šiltėjantis klimatas, stipriau puolantys parazitai, ligos ir didėjantis pesticidų kiekis. Pastebima, kad vabzdžiai sunkiai ištveria kaistančią oro temperatūrą. Spėjama, kad tam įtakos turi jų kūno struktūra: plaukeliai padeda nešioti žiedadulkes, bet tuo pat metu tarsi kailinukai šildo kūnelį.

Pastebima, kad vabzdžiai sunkiai ištveria kaistančią oro temperatūrą

Tyrimo bendraautorius Timas Newboldas, Londono universiteto koledžo ekologas, nori atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį, kad kintant vabzdžių apdulkintojų populiacijai, tikėtina, keisis situacija ir kakavmedžių bei kavamedžių plantacijose. Augalus ne tik rečiau lankys bitės, bet jiems bus vis sunkiau augti alinamiems didesniems nei įprasta karščiams.

Suprantama, tai nereiškia, ateis diena, kai nebegalėsime pasimėgauti puodeliu kavos ar šokolado plytele, bet už šį malonumą teks mokėti gerokai brangiau.

Kuriami galimi scenarijai Europai

Tas pats portalas kiek anksčiau publikavo įdomias Belgijos mokslininkų komandos įžvalgas apie vabzdžių situaciją Europoje. Jie surinko duomenis apie 46 kamanių rūšis visoje Europoje, įvertino praeitį (1901–1970 m.) ir dabartį 2001–2014 m., apibendrino daugiau nei 400 tūkst. skirtingų stebėjimų bei susiejo duomenis su naujausiu Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (JT IPCC) modeliu ir žemės naudojimo pokyčių prognozėmis.

Pagal blogiausią prognozės scenarijų, daugiau nei pusės kamanių rūšių, kurioms šiuo metu negresia pavojus, „paplitimo plotas iki 2061–2080 m. sumažės 30 proc.“, – pagrindinio tyrimo autoriaus Guillaume Ghisbainas iš Briuselio universiteto žodžius citavo Phys.org.

...daugiau nei pusės kamanių rūšių, kurioms šiuo metu negresia pavojus, „paplitimo plotas iki 2061–2080 m. sumažės 30 proc.“

Tai reiškia, kad dauguma Europos kamanių, kurios dabartiniame Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) nykstančių rūšių sąraše klasifikuojamos kaip „mažiausiai keliančios susirūpinimą“, gali patekti į nykstančių rūšių kategoriją.

Arktiniams ar Alpių regionams būdingos kamanės, praradus 90 proc. jų buveinių, patektų ant išnykimo ribos. Susirūpinimą mokslininkams krelia ir labiausiai Europoje paplitusios kamanės Bombus terrestris, kurias daugelis yra įpratę matyti dūzgiančias sodybose tarp gėlių žiedų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu net 68 Europos kamanių rūšys, įskaitant soduose dažnai zujančias juodai geltonas dryžuotąsias, atlieka reikšmingą vaidmenį apdulkinant pasėlius ir laukinius augalus.

Nauja kamanių rūšis apsigyveno Estijoje

Mokslininkams prognozuojant nedžiuginančius pokyčius gamtoje, estai džiaugiasi nauju atradimu savo teritorijoje. Savaitės pradžioje naujienų portalas ERR papasakojo, kad šią vasarą gamtininkai netoli Lahemaa nacionalinio parko pastebėjo Bombus sporadicus Nylander – iš šiaurės atskridusią ir apsigyvenusią kamanių rūšį. Įdomu tai, kad anksčiau ši rūšis Estijoje buvo pripažinta saugoma, nors jų buvimo pėdsakai nebuvo tikslūs. Tačiau nauji įrodymai rodo, kad bent viena kolonija šioje šalyje išties gyvena.

„Mačiau šią kamanę netoli šiaurinės pakrantės Lahemaa nacionaliniame parke. Ji skraidė ne kaime, o medžiais apsodintoje lauko juostoje netoli miško krašto“, – prisiminė Tartu universiteto gamtos istorijos muziejaus biologijos tyrinėtoja Villu Soon. Kadangi matyta kamanė buvo darbininkė, mokslininkė spėja, kad netoliese yra visa kolonija.

Šios rūšies vabzdžių kelionė į Estiją laikoma neįprasta. Naujos rūšys, atšilus klimatui, į šalį paprastai atkeliauja iš pietų, o kamanė Bombus sporadicus Nylander atskrido iš šiaurės. „Ji aptinkama centrinėje Suomijoje ir Skandinavijoje, o arealas tęsiasi toliau į rytus. Ji labiau paplitusi, pavyzdžiui, Sibire“, – pasakojo biologė.

Taigos miške ilgasparnių kamanių nėra. Joms, anot Villu Soon, nėra ką veikti dideliuose spygliuočių miškuose, nes šie medžiai ir samanos nežydi. „Kita vertus, miško laukymės, miško pakraščiai, miško keliai, pievos, proskynos, sodai, – visi šie kraštovaizdžiai taigos zonoje ir yra jos natūrali buveinė“, – paaiškino portalui biologė.

Jos nuomone, yra nemenka tikimybė atrasti naujų vabzdžių rūšių gana mažai ištyrinėtoje šiaurinėje Estijos pakrantėje, į rytus nuo Talino. „Galbūt yra papildomų įrodymų apie juos šiaurės rytų Estijoje, bet mes jų kol kas neradome“, – tikisi mokslininkė.

Žmones, mėgstančius stebėti vabzdžius, V. Soon įspėja, kad Bombus sporadicus Nylander atpažinti ne taip paprasta. Jos kūnelio atspalviai yra panašūs į sodo kamanės (Bombus hortorum), gyvenančios Estijoje. Naujajai rūšiai būdingi ilgesni ir tamsesni sparnai, bet atskirti tokiems požymiams reikia įgudusios akies, sako ji.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.