Jau rašiau, kad, vyraujant vėsiems orams, galima inicijuoti baltymų kaupimąsi. Manau, kas spėjo tai padaryti, išsaugos augalų potencialą užėjus karščio bangoms, nes rekomenduotas derinys apsaugo augalus ir nuo temperatūrų pokyčių. Žinoma, augalų fiziologinio aktyvumo nepalankiomis sąlygomis ilgai neišlaikysi, reikia sekti augalų būklę. Tačiau guodžia tai, kad naktimis atvėsta ir prieš tai palijo, tad, tikėtina, drėgmės augalams atsivėdinti užteks.
Karšti orai gali reikšmingai sutrumpinti grūdų pildymosi tarpsnį, dėl to gali sumažėti galutinis grūdo svoris. Literatūros šaltiniuose galima rasti duomenų, kad 1 °C oro temperatūros pakilimas pieninės brandos tarpsniu maždaug 5 proc. mažina grūdų derlingumą, nes sumažėja grūdų svoris.
Panašiai šiemet atsitiko Bulgarijoje – karšti orai užklupo augalus vaškinės brandos tarpsniu ir reikšmingai sumažino grūdų hektolitro masę. Pasėlio tankumas idealus, atrodo, potencialas didelis, bet... Patyrėme, kad oro temperatūros pakilimas 5 °C – nuo 25 °C iki 30 °C – grūdo masę gali sumažinti vidutiniškai 16 proc., o bendrą derlingumą – apie 17 proc. Yra duomenų, kad trumpalaikė karščio banga (daugiau kaip 30 °C) pieninės brandos metu gali sumažinti derlingumą 1–1,6 proc. už kiekvieną papildomą karščio laipsnį. Manykime, kad karščio banga ilgai neužtruks, tačiau dažnai tokius šilumos pliūpsnius lydi audringi orai, galintys padaryti nenuspėjamos žalos.
Vyraujant permainingoms ir sunkiai prognozuojamoms sąlygoms, pagalvoji, kad ūkininkavimas yra velniškai sudėtingas verslas. Viešojoje erdvėje dažnai pasirodo komentarų, kuriuose teigiama, jog ūkininkai nėra išskirtiniai, kad jie neva reikalauja per daug dėmesio, o jų darbas esąs paprastas, nereikalaujantis nei didelio išsilavinimo, nei ypatingų gebėjimų. Tokios nuomonės ne tik iškreipia tikrovę, bet ir rodo ribotą suvokimą apie šiuolaikinį žemės ūkį, kaimo žmogaus atsakomybę ir ūkininkavimo sudėtingumą.
Ūkininkai nėra vieni iš daugelio. Jų darbo specifika, gyvenimo būdas ir atsakomybė išskiria juos iš kitų profesijų atstovų. Miesto gyventojai ar šiaip kitų profesijų atstovai, kalbėdami apie žemės ūkį ir kaimo žmones, retai susimąsto, kaip stipriai ūkininkų gyvenimas susijęs su vieta, kurioje jie gyvena.
Šioje pakankamai grobuoniškoje visuomenėje, kai, nebaigus doroti grobio, ieškoma kito, ūkininkai atrodo kaip medžiai, įleidę šaknis – ne tik tiesiogine prasme dirbdami žemę, bet ir perkeltine – kurdami šeimas, bendruomenes, tradicijas ir verslus, kurie neatsiejami nuo konkretaus krašto. Ūkininkas retai renkasi klajoklio gyvenimo būdą, nes ūkis reikalauja nuolatinio dėmesio, priežiūros ir įsipareigojimo tam tikrai teritorijai. Tai nėra darbas, kurį galima lengvai perkelti į kitą miestą ar šalį. Vien žemės ūkio paskirties žemė – tai resursas, kuriam reikia metų, kad jis būtų tinkamai išpuoselėtas ir pritaikytas konkrečiam ūkininkavimo būdui. Kaip medis ieško tinkamos dirvos, taip ir ūkininkas randa vietą, kur gali klestėti – ir pasilieka joje ilgam.
Ūkininkavimo sėkmė, kaip ir medžio, tiesiogiai priklauso nuo gamtos – ūkio veiklos nevaldo nei grafikai, nei planai. Anksčiau manydavau, kad 50 proc. ūkininko sėkmės priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir 50 proc. – nuo pačių priimtų sprendimų. Pastarieji metai verčia manyti, kad santykis yra 75 ir 25 proc. Ūkininkai pirmieji susiduria su stichinėmis nelaimėmis – sausromis, liūtimis, audromis, tačiau, nepaisant rizikų, jie nuosekliai ir kantriai dirba, dažnai net septynias dienas per savaitę, kad užtikrintų kitų grandžių gerovę. Maisto produktai, kuriuos miestelėnas randa parduotuvių lentynose – ūkininkų darbo rezultatas. Jie prisiima atsakomybę už visuomenės aprūpinimą kokybišku ir saugiu maistu. Bet ši atsakomybė dažnai ignoruojama arba laikoma savaime suprantama. Kai kurie politikai ar komentatoriai linkę sumenkinti ūkininkų indėlį, pamiršdami, kad be jų valstybės aprūpinimo maistu sistema būtų pažeidžiama.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 8 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.