Atnaujinami kurortinio statuso reikalavimai

„Įgyvendindami Lietuvos ekonomikos transformacijos planą „3i”, didelį dėmesį skiriame Lietuvos regionų atotrūkio mažinimui, tolygiai jų plėtrai ir investicijoms pritraukti. Tad priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo Lietuvos regionų savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą”, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Iki šiol taikyti reikalavimai dėl aplinkkelių vietovėms, siekiančioms kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, buvo sunkiai įgyvendinami, ypač mažesnėms savivaldybėms. Todėl priėmus pakeitimus bus lanksčiau vertinamas aplinkkelių poreikis vietovėse, kurias kerta valstybinės reikšmės keliai. Taip atsižvelgiama į realias savivaldybių galimybes planuoti ir įgyvendinti didelius infrastruktūros projektus.

Pakeitimais daugiau dėmesio skiriama ir realiai lankytojų poreikius atliepiančiai infrastruktūrai – pėsčiųjų ir dviračių bei pažintinių takų sistemai, kuri būtų pritaikyta ir asmenims su negalia. Tokiu būdu gyventojai ir svečiai galėtų patogiai ir saugiai pasiekti šių teritorijų lankytinas vietas.

Taip pat atsisakoma šiandienos poreikių neatitinkančių nuostatų, jas pakeičiant aiškiais ir objektyviai įvertinamais kriterijais – aplinkos oro kokybės, triukšmo ir elektromagnetinės taršos reikalavimais.

Prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotų pakeitimų prisidėjo ir tarpinstitucinė darbo grupė, kurią sudarė įvairių ministerijų, agentūrų ir tarnybų atstovai, turintys patirties sveikatos, aplinkos, susisiekimo, teritorijų planavimo ir viešojo saugumo srityse.

Šiuo metu Lietuvoje yra keturi  kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga ir penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.

Vyriausybės kanceliarijos informacija