Varpinė medlieva užauga iki 6–8 metrų aukščio. Dažniausiai tai tankus, daugiastiebis krūmas, rečiau – nedidelis medelis. Pavasarį pasipuošia gausiomis baltų žiedų kekėmis, o vasarą subrandina melsvai juodas, valgomų uogų primenančias vaisių kekes. Lapai kiaušiniški, melsvai žali, dantytais kraštais.
Pirmą kartą sulaukėjusi varpinė medlieva Lietuvoje užfiksuota 1934 m. Vilniaus apylinkėse. Šiuo metu ji aptinkama beveik visoje šalies teritorijoje, tačiau gausiausiai paplitusi pietinėje, rytinėje, šiaurės rytinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse.
Varpinė medlieva sparčiai plinta tiek sėklomis, tiek šaknų atžalomis. Jos vaisius lesa paukščiai, kurie išnešioja sėklas dideliais atstumais. Augalas sudaro tankius sąžalynus, kurie užgožia vietinę augaliją ir keičia natūralių buveinių struktūrą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vietose, kur įsikuria varpinė medlieva:
Efektyviausia invazijos prevencijos priemonė – neleisti augalams plisti naujose teritorijose ir laiku šalinti susiformavusius krūmynus. Nupjovus gyvus stiebus, augalas greitai atželia, todėl vien mechaninis naikinimas dažnai nėra pakankamas.
Nuo 2012 m. varpinė medlieva yra įtraukta į Lietuvos Respublikos invazinių rūšių sąrašą. Jos plitimo ribojimas padeda išsaugoti vietines augalų bendrijas ir biologinę įvairovę Lietuvos miškuose.
Pastebėjus invazines rūšis gamtoje prašome pranešti invazinių rūšių informacinėje sistemoje: https://inva.biip.lt/
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija