Atpažink invazinę rūšį: varpinė medlieva

Kaip atpažinti?

Varpinė medlieva užauga iki 6–8 metrų aukščio. Dažniausiai tai tankus, daugiastiebis krūmas, rečiau – nedidelis medelis. Pavasarį pasipuošia gausiomis baltų žiedų kekėmis, o vasarą subrandina melsvai juodas, valgomų uogų primenančias vaisių kekes. Lapai kiaušiniški, melsvai žali, dantytais kraštais.

Paplitimas Lietuvoje

Pirmą kartą sulaukėjusi varpinė medlieva Lietuvoje užfiksuota 1934 m. Vilniaus apylinkėse. Šiuo metu ji aptinkama beveik visoje šalies teritorijoje, tačiau gausiausiai paplitusi pietinėje, rytinėje, šiaurės rytinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse.

Dažniausiai auga:

• pušynuose ir mišriuose miškuose;
• miškų pakraščiuose;
• šlaituose ir pakelėse;
• apleistose teritorijose;
• aplink gyvenvietes ir miestus. 

Kodėl ši rūšis laikoma invazine?

Varpinė medlieva sparčiai plinta tiek sėklomis, tiek šaknų atžalomis. Jos vaisius lesa paukščiai, kurie išnešioja sėklas dideliais atstumais. Augalas sudaro tankius sąžalynus, kurie užgožia vietinę augaliją ir keičia natūralių buveinių struktūrą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad vietose, kur įsikuria varpinė medlieva:

• mažėja vietinių augalų rūšių įvairovė;
• prastėja sąlygos šviesamėgiams augalams;
• keičiasi dirvožemio savybės;
• apsunkinamas vietinių medžių atsinaujinimas po kirtimų.
• Ypač neigiamas poveikis pastebimas pušynuose, kur ši rūšis gali sudaryti itin tankius sąžalynus.

Kaip kontroliuoti plitimą?

Efektyviausia invazijos prevencijos priemonė – neleisti augalams plisti naujose teritorijose ir laiku šalinti susiformavusius krūmynus. Nupjovus gyvus stiebus, augalas greitai atželia, todėl vien mechaninis naikinimas dažnai nėra pakankamas.

Rekomenduojama:

• naikinti jaunus augalus dar prieš jiems subrandinant vaisius;
• šalinti šaknines atžalas;
• saugomose teritorijose reguliariai stebėti ir naikinti naujus židinius;
• vengti šios rūšies sodinimo želdynuose ir sodybose.

Svarbu žinoti

Nuo 2012 m. varpinė medlieva yra įtraukta į Lietuvos Respublikos invazinių rūšių sąrašą. Jos plitimo ribojimas padeda išsaugoti vietines augalų bendrijas ir biologinę įvairovę Lietuvos miškuose.

Pastebėjus invazines rūšis gamtoje prašome pranešti invazinių rūšių informacinėje sistemoje: https://inva.biip.lt/

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija