Atpigo degalai ir biokuras, tačiau dėl mažesnės AEI generacijos pakilo didmeninės elektros energijos kainos

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 57 proc. – iki 46,6 Eur/MWh. Palyginimui, pernai liepos antrąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 101 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 87,9 Eur/MWh.

Baltijos jūros regiono valstybėse didmeninės elektros energijos kainos liepos 7–13 d., palyginus su ankstesne savaite, augo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 52 proc. – nuo 30,3 Eur/MWh iki 46,1 Eur/MWh, Estijoje elektros kainos didėjo 113 proc. – nuo 18,7 Eur/MWh iki 39,8 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 45 proc. – nuo 31,2 Eur/MWh iki 45,4 Eur/MWh, Lenkijoje elektros kainos didėjo 6 proc. – nuo 99,9  Eur/MWh iki 105,8 Eur/MWh, Suomijoje elektros kainos didėjo 100 proc. – nuo 16,1 Eur/MWh iki 32,2 Eur/MWh, o Vokietijoje elektros kainos mažėjo 5 proc. – nuo 91,2 Eur/MWh iki 86,5 Eur/MWh.   

2025 m. trečiąjį ketvirtį Europa gali pasiekti rekordinį neigiamų elektros kainų valandų skaičių, teigia „Montel Analytics“. Pagrindinės priežastys – sparčiai auganti saulės energijos gamyba ir vangus elektros poreikis. Tokios šalys kaip Vokietija, Nyderlandai ir Belgija jau patiria ryškiai neigiamas kainas dienos metu, o vakare kainos vėl kyla, kai įsijungia iškastinio kuro elektrinės. Pramoniniams vartotojams prognozuojamas kainų nepastovumas – nuo labai žemų iki labai aukštų kainų per dieną. Nuo metų pradžios užfiksuota šimtai neigiamų kainų valandų, daugiausia Švedijoje (SE2 – 506 val.), Ispanijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Saulės energijos gamyba balandžio–birželio mėnesių laikotarpiu pasiekė rekordinį 104,4 TWh lygį, tačiau paklausa neauga. Be to, pietų Europoje vasarą gali kilti elektros tiekimo rizikų dėl sausros, mažų upių vandens srautų ir riboto elektros tinklo pajėgumo.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje liepos 7–13 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 6,9 proc. – iki 206,9 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 172,7 GWh, arba 20,0 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 84 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos bei Latvijos.

Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės – 56,5 GWh, sumažėjo 32,1 proc., palyginus su ankstesne savaite, kai jų generacija siekė 83,2 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 41,4 GWh elektros energijos, arba 26,7 proc. mažiau nei šiemet.

Saulės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 49,0 GWh elektros – tai 37,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 78,7 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 2,7 proc. daugiau elektros energijos – 50,3 GWh.

Analitinio centro „Ember“ ataskaita rodo, kad 2025 m. birželį saulės energija pirmą kartą tapo didžiausiu elektros gamybos šaltiniu ES, sudarydama 22,1 proc. (45,4 TWh) visos elektros gamybos. Šį rekordą lėmė naujos instaliacijos ir palankios oro sąlygos. Trylika ES šalių, tarp jų Nyderlandai (40,5 proc.) ir Graikija (35,1 proc.), pasiekė naujus saulės energijos gamybos rekordus. Branduolinė energetika sudarė 21,8 proc. (44,7 TWh), o vėjo – 15,8 proc. (32,4 TWh), taip pat fiksuotas rekordinis birželio vėjo energijos lygis. Dėl atsinaujinančių šaltinių augimo akmens anglies dalis elektros gamyboje nukrito iki rekordinio žemumo – 6,1 procento (12,6 TWh). Tačiau per pirmąjį 2025 m. pusmetį elektros gamyba iš iškastinio kuro vis tiek išaugo 13 proc., ypač dėl dujų naudojimo augimo. ES siekia, kad iki 2030 m. atsinaujinanti energija sudarytų bent 42,5 proc. viso energijos suvartojimo.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 10,2 GWh – tai 27,4 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 14,0 GWh, ir 55,5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 22,9 GWh.

Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 50,9 GWh – tai 49,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 34,1 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 21,9 GWh, arba 57 proc. mažiau nei šiemet.

Didmeninė vidutinė dujų kaina TTF prekybos taške padidėjo: nagrinėjamą savaitę TTF prekybos taške dujų kainų vidurkis liepos 7–11 d. padidėjo 1,2 proc. – iki 33,8 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (2025 m. birželio 30d. – liepos 4 d.) buvo 33,4 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų pakilimą lėmė prognozuojami karštesni orai Europoje ir Azijoje.

Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 33,0 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu taip pat 33,0 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnė nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 34–37 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 45,4 proc., prieš savaitę buvo 45,2 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 61,7 procento.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 62,6 proc. (praėjusią savaitę buvo 60,3 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 81,2 procento.

Liepos 7–11 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 254,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 261,6 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta nebebuvo (ankstesnę savaitę – 35,2 GWh), o į Lenkiją buvo eksportuota 117,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 116,1 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 3,4 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 3,7 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. liepos 7–11 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 36,6 proc., suvartota 130,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 95,4 GWh).

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 67,9 USD/bbl – tai 0,15 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 68,0 USD/bbl. Prie naftos kainų sumažėjimo prisidėjo JAV muitų politika. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 85,2 Eur/MWh, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 79,7 Eur/MWh.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais Brent naftos kainos bus 1–2 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 65–70 USD/bbl.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,2–1,7 procento.

Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,2–1,7 procento, išskyrus Vokietiją, kur kaina padidėjo 0,4 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,085 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,8 proc., o dyzelino – 3,8 proc. mažesnė.

Biokuro kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 16,93 Eur/MWh, ji sumažėjo 1,17 proc., lyginant su ankstesne savaite (17,13 Eur/MWh). Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,09 Eur/MWh.

LEA informacija