Atradimas – stebėtinai galingas šaltinis Molėtų rajone

Šaltinis išteka iš gilaus akivaro, tarsi šulinio, kurio dugno nepavyko aptikti net ilgomis kartimis. Tai kylantis šaltinis. Vanduo iš jo trykšta galinga srove – 1 litras per sekundę (debitą išmatavo Alvydas Balanda), o per parą iš jo išteka net 86 kubiniai metrai, palyginimui, visas Molėtų miestas sunaudoja 500 kubinių metrų per parą!

Šaltinio vandens cheminiai tyrimai (juos atliko Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro chemikė Nijolė Skuodienė) rodo, kad vanduo yra labai geros kokybės, nitritų ir nitratų beveik nėra, bendro azoto – 0,377 mg/l, bendro fosforo – 0,081 mg/l, savitasis elektros laidis – 594 µS/cm. Bendra mineralizacija – apie 600 mg/l.

Gėlo vandens šaltiniai gali būti ultragėli, kai vandenyje bendra ištirpusių medžiagų koncentracija mažesnė kaip 100 mg/l, turintys mažai mineralinių medžiagų (100–500 mg/l) ir daug mineralinių medžiagų (500 iki 1000 mg/l). Kai mineralinių medžiagų yra daugiau, vanduo vadinamas mineralizuotu.

Dar viena ypatybė. Šaltinis išteka labai vaizdingoje vietoje – Siesarties slėnio šlaite, kur atsiveria nei krūmais, nei miškeliais neužskleista senosios Siesarties srautų sukurta kraštovaizdžio erdvė.

2017 m. išleistame Lietuvos šaltinių kataloge pateiktos žinios apie 220 įdomiausių šaltinių ir versmių. Iš jų net 12 trykšta Molėtų rajone, tai daugiausia, palyginti su gretimais rajonais. Molėtų raj. žymiausi šaltiniai: Alantos dvaro versmė, Budriškių, Debeikių, Dubingių, Janonių, Karališkės raisto versmė, Karališkės, Kryžiokaraisčio I ir II, Meilelės, Sarakiškių ir Skudutiškio. Mūsų tyrinėtas (gal bus pavadintas Veronikos vardu?) šaltinis neabejotinai yra vienas iš įdomiausių ir didžiausių Molėtų rajone, net gali pretenduoti į Lietuvos šaltinių dešimtuką. Sutikus šeimininkams, Veronikos šaltinis gali būti skelbiamas hidogeologiniu gamtos paminklu.

Jonas SATKŪNAS

Gamtos tyrimų centro informacija