Atsakymų į klausimus neišgirdo

Mažinamos išmokos – dėkui Rūmams

Posėdžio pradžioje aptarti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) pakeitimai.

Juos pristatė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ir Europos Sąjungos (ES) reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas. Tai jau antrasis SP pakeitimų paketas. Jis parengtas atsižvelgus į šių metų deklaravimo rezultatus. Pasiūlymai apima daugiamečių pievų atkūrimo poreikį, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūrą, kraštovaizdžio elementų populiarinimo, kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimo koregavimą, neigiamų Europos Komisijos (EK) sprendimų GAAB 5 ir GAAB 7 lengvinančių sąlygų įgyvendinimą ir socialinės paramos sąlygas.

Viceministras pristatė, kaip planuojama koreguoti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimą. Nuo 2024 m. neariamosios žemdirbystės veikloje planuojama taikyti dvi atskiras išmokas: vieną už tiesioginę sėją ir kitą – už skutimą, taip pat ketinama ilginti įsipareigojimo laikotarpį iki ketverių metų. Tarpinių pasėlių veikloje taip pat žadama nustatyti du išmokos dydžius: už įsėlį ir posėlį bei už tarpinius augalus, paliktus per žiemą.

Nors susitikime vyravo pakankamai tolerantiška atmosfera, vis dėlto pastabos ir keblūs klausimai valdžios atstovui biro vienas po kito, neretai pavirsdami į audringas diskusijas. Bene didžiausią bendrovių vadovų susirūpinimą sukėlė žinia, kad nuspręsta pareiškėjus, kurie deklaruoja žemės ūkio naudmenų plotą pagal nurodytas naudmenas, jų plotui viršijus 300 ha, remti 85 proc., taigi jiems būtų taikomas 15 proc. išmokos mažinimas. Šis siūlymas bus taikomas tiek ekologiniams, tiek įprastiniams ūkiams. Iki šiol išmokos dydžio, priklausomai nuo ploto, mažinimas nebuvo taikomas. Beje, viceministras mestelėjo frazę, kad už šį sprendimą reikėtų padėkoti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovui Arūnui Svitojui, kuris pasiūlė tokį pakeitimą.

Šiemet, palyginti su 2022 m., šalyje deklaruota 6 proc. mažiau plotų, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai. Lietuvos tikslas – iki 2030 m. padvigubinti ekologinius plotus (iki 16 proc.), o ES – iki 25 proc. Pasikeitus referenciniam daugiamečių pievų plotui, EK reikalavimas visu sunkumu užgrius šalies ūkininkus. Deklaravimo rezultatai rodo, kad gali tekti atkurti daugiau nei 100 tūkst. ha daugiamečių pievų. Tai taip pat nerimą keliantis klausimas, kurį bendrovių vadovai bandė aiškintis su viceministru.

Paramų sistema išmuša iš vėžių

UAB „Šiaurės vilkas“ vadovas Vilius Kaikaris piktinosi pernelyg sudėtinga schema, kaip paimti iš žemdirbių kuo daugiau mokesčių: „Daryčiau paprastai – žiūrėčiau, kiek vienas hektaras duoda mokesčių.“ Jonas Sviderskis referavo – Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, žemės ūkio bendrovės sumoka 343 Eur už ha, ūkininkai – 62 Eur.

V. Kaikaris tęsė: „Taigi, jei mus numarinsite, ar ūkininkai duos tiek naudos, kiek bendrovės? Mums išsiparduoti lengviau, nupirks danai ar kiti užsieniečiai, pagaliau kiekvienas galime žemę išdalyti vaikams ir tapti ūkininkais, taip mokėtume mažiau mokesčių. Tačiau mes to nedarome, nes mylime Lietuvą.“

Posėdžio dalyviai pripažino – paramų sistemoje labai daug disbalanso, visi išmušti iš vėžių, žemdirbiai nežino, ką toliau daryti – sėti ar ne, jiems daugiau laiko užima skaičiavimai, svarstymai nei tiesioginis darbas. „Bandote plyšius taisyti, – žėrė priekaištus E. Giedraičiui finansininkė Angelė Narbutienė. – Sumažinkite prievoles, sudarykite galimybes visiems dalyvauti kuo gausiau.“

Po susitikimo A. Narbutienė pripažino, kad nauji pristatyti reikalavimai yra lyg ir suprantami: „Žemės ūkio ministerijos tikslas yra vienas, o mūsų, kaip žemės ūkio bendrovių atstovų, šiek tiek kitas, nes aiškiai išgirdome, kad geresnes sąlygas stengiamasi sudaryti smulkiesiems ūkininkams, siekiant apriboti didesnių ar stipresnių bendrovių bei ūkių veiklą. Kalbu apie15 proc. išmokos sumažinimą deklaravusiems daugiau kaip 300 ha. Manau, turėtų būti vienodos sąlygos visiems ūkininkaujantiems, besiverčiantiems žemės ūkio verslu. Taisytinų vietų SP yra pakankamai, manau, reikia priimti tuos sprendimus, kurie tinkami visoms interesų grupėms, visiems žemdirbiams, neišskiriant nė vieno.“

Paklausta, ar nejaučia supriešinimo tarp smulkiųjų ir stambesnių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, „Ūkininko patarėjo“ pašnekovė atsakė: „Nemanau, kad tai supriešinimas, vis dėlto pats viceministras paminėjo, kad į ŽŪR pasiūlymus atsižvelgiama labiau nei į bendrovių asociacijos ar kitų ūkininkų nuomonę. Mes labai jautriai reaguojame į daugelį SP aspektų, dėl to ir laužus degėme. Norisi tikėti, kad šie klausimai kada nors bus išspręsti teigiamai.“

Visur slypi spąstai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. – Į išplėstinį LŽŪBA posėdį susirinkę prezidiumo nariai susipažino su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimais.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.