Atsargesni rapsininkai jungia žemesnę pavarą

Javapjūtei dar nepasibaigus ant kulnų mina žieminių rapsų sėja. Ji, kaip ir derliaus dorojimas, vėluoja. Todėl prognozuojama, kad tokių šios pelningosios kultūros rekordinių plotų, kokie Lietuvos laukuose derėjo šiemet, gali nebebūti. Kai kurie ūkininkai dėl šlapių dirvų iš viso gali nebesuspėti suberti rapsų į žemę. Dar kiti jungia žemesnę pavarą ir mažina rapsų plotus dėl jų menkstančio derliaus ir gausėjančių ligų.

Trukdo šlapia dirva

Mūsų javų augintojai per pastaruosius metus reikšmingai išplėtė rapsų (daugiausia žieminių) plotus – nuo 185 tūkst. ha 2017 m. iki maždaug 350 tūkst. ha 2022-aisiais. Geros šios pelningosios kultūros kainos ir paklausa kėlė azartą auginti kuo daugiau, tačiau šiemet ne vienas ūkininkas spaudžia „stop“: vieniems nepalankios sąlygos sėjai, kiti sunerimę dėl ligų protrūkių ir mažėjančių derlių.

Biržų r. ūkininkas Henrikas Bertulis „Ūkininko patarėjui“ iškart po Žolinės sakė sprendžiantis klausimą dėl žieminių rapsų sėjos, tarėsi su konsultantais. „Dar nežinau, ar iš viso juos sėsiu, nes labai nepalankios sąlygos. Daug prilyta, apačioje žemė šlapia, pas mus molis, grumstuota. Pabandėme skusti, bet kai skutikai išverčia į paviršių grumstus, jie iškart sudžiūsta. Išsitraukėme plūgus ir bandėme arti, bet ir taip nieko gero: apverčia šlapią molį, kuris netrukus virsta plyta, nebesutrupinsi. Dabar šitaip svilina saulė, o žemė nedžiūsta, net kombainas ir traktorius su grūdais klimpsta“, – apie neįprastą situaciją pasakojo patyręs grūdininkas. Jis pridūrė, kad drėgmei išgaruoti neleidžia ir dirvoje gausiai paskleisti šiaudai. Ypač tankiai žemę užkloję vasarinių miežių šiaudai, jie ne susismulkino, o susitrynė kaip kokia vata. „Dar nėra taip buvę, kad būtų šitaip sudėtinga pasėti žieminius rapsus, – atsiduso biržietis. – Juos pagal agronomų rekomendacijas reikia suberti į dirvą iki rugpjūčio 25–28 d. Taigi laiko dar būtų, suspėtume, jeigu žemė nebūtų tokia šlapia. Galvoju, ar verta rizikuoti, kalbėjausi su įmonių vadybininkais, jie įvairiai mąsto.“

Šiemet H. Bertulio dirbamose valdose plytėjo apie 150 ha žieminių rapsų. Iš hektaro prikūlė 3–3,5 t, o gerais metais byrėjo vidutiniškai apie 4 t. Pernai daug nuostolių pridarė škvalas, tad derlius buvo visai menkas. ŪP pašnekovas minėjo, kad jeigu nepasės žieminių rapsų, į jų vietą bers žieminius kviečius, svarsto ir apie žieminių miežių sėją.

Rapsai jau dygsta

Kaimyninio Pasvalio r. grūdininko Aurimo Garlausko ūkyje situacija priešinga – čia jau dygsta dar rugpjūčio šeštąją pradėti sėti žieminiai rapsai. Vyras tvirtino, kad įsiklauso į agronomų patarimus, kurie byloja, kad šiuos augalus idealu pasėti iki rugpjūčio vidurio. „Taikome tiesioginę sėją, viską atliekame vienu važiavimu. Kito būdo nėra, jeigu norime viską suspėti“, – redakcijai dėstė ūkininkas.

Tiesa, javų augintojas pastebėjo, kad taip sklandu ne visuose ūkiuose. Kur molingesnės dirvos, sėja dar nejuda. „Pas mus kitokia dirvos struktūra, juodžemis, tad galėjome pasėti. O kur molinga, yra problemų. Turime sėjimo padargų, technikos, teikiame kaimynams paslaugas, tad žinome, kad toli gražu ne visi gali sėti, nes dirvos šlapios“, – aiškino A. Garlauskas.

Terminus koreguoja gamta

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas ŪP teigė, kad ūkių darbuotojai dar braukia prakaitą kombainuose ir skuba saulėtu oru nuimti grūdus, tik vienas kitas iki Žolinės jau buvo baigęs pagrindinę javapjūtę. Jo ūkyje jau nukulti rapsai, žirniai, miežiai, avižos, dar buvo likę apie 80 ha kviečių ir laukas pupų, kurias doros rugsėjį.

„Tie, kurie turi našesnius kombainus, ir kur neteko klimpti, jau ėmėsi žieminių rapsų sėjos, tačiau tokių nedaug. Dauguma sės po rugpjūčio 20 d.“, – atsitraukęs nuo darbų kalbėjo javų augintojas.

Mokslininkai ragina rapsus pasėti kuo anksčiau, bet teorines mokslo žinias koreguoja praktika. Žemdirbiai nuolat primena, kad jų veikla labai priklauso nuo gamtos, su kuria nesusitarsi ir daugiau saulės, mažiau ar daugiau lietaus bei palankių sąlygų nepaprašysi.

„Dabar į rapsų sėjos terminus netelpame, nes visi skuba pirmiausia pabaigti javapjūtę. Bet kokiu atveju juos sės, gal šiek tiek mažiau nei pernai. Jeigu ruduo bus šiltas, drėgnas ir saulėtas, pasiteisins ir vėliau į dirvą suberti rapsai. Ir rugsėjo 5 d. pasėta ši kultūra kai kuriems ūkininkams gerai derėjo“, – aiškino A. Navickas, pridūręs, kad pats sėją norėtų pradėti rugpjūčio 22 d.

Jis priminė, kad pagal vakarietišką technologiją grūdininkai turėtų dirbti taip: kombainas kulia, o paskui dirvą sėjai jau ruošia skutikas. Deja, ne dažnam mūsų ūkininkui taip pavyksta, nes per karštymetį pritrūksta papildomų darbo rankų.

Nesibaido ir vėlyvesnės sėjos

Kelmės r. ūkininkaujantis Kastytis Andriulis sakė jau sėjąs rapsus ir tikisi susisukti iki rugpjūčio 25 d. Tiesa, javapjūtė ūkyje dar nebaigta. Per tris šeimos ūkius sės 300 ha – tiek pat, kiek turėjo šiemet. Ūkininkas užsiminė, kad šiųmetinius žieminius rapsus paveikė pavasario šalnos, tad ir derliaus sulaukta prastesnio – apie 3 t/ha.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis drąsiau žiūri į rapsų sėjos laiką: „Manau, kad sėjos terminai gali prasitęsti, nes tai leidžia šiuolaikinės sėjos technologijos, kai yra naudojamos startinės trąšos ir kt. Taip pasėjus po dviejų dienų rapsai jau gali būti sudygę, jeigu viską gerai atlieki. Dabar geros sąlygos sėjai: nei per sausa, nei per šlapia, aišku, priklausomai nuo regiono. Vakar pradėjome sėti, bet dar pusėje ploto, kuris skirtas rapsams, stovi vasariniai javai. Jeigu savaitgalį dar gausime lietučio ir spėsime pasisėti, bus gera pradžia augti.“

Jaunas ūkininkas ŪP patikslino, kad rapsų sėją būtina baigti iki rugsėjo 5 d., nes vėliau pradeda trumpėti naktys ir šie augalai nespėja vystytis. Dar pabrėžė, kad reikia atsirinkti veisles, kurias tinka sėti anksčiau, o kurias – vėliau.

Vieni plotus didina, kiti – mažina

Šiųmetiniai grūdininkų planai dėl žieminių rapsų auginimo gana skirtingi. D. Sabulis pasirengęs didinti jų plotus, nes tam turi galimybių atsižvelgiant į sėjomainą. A. Navickas teigė numatęs įvairinti kultūras, o rapsų plotą šiek tiek sumažinti. „Papildomai sėsime liucernos, kad rapsai į tą patį lauką sugrįžtų po 5 metų“, – tarstelėjo pakruojiškis.

Beveik perpus rapsų plotą mažina pasvalietis A. Garlauskas. To, sako, priverstas imtis dėl plintančių ligų ir menkstančių derlių. „Esame nepatenkinti rapsų derlingumu. Jeigu anksčiau daugiametis vidurkis buvo apie 4 t, tai pastaraisiais metais derlius mažėja: pernai iš ha prikūlėme 3,5, o šiemet – tik 2,7 t. Kritimas ryškus, ieškome to priežasčių, įvairiname sėjomainą, kad rapsus rečiau sėtume tame pačiame lauke. Visoje Europoje aiški žinia – mažinti rapsų plotus, nes mažėja derlingumas, plinta ligos“, – aiškino javų augintojas.

Per daug rizikavo

Bendrovės „Baltic Agro“ produktų grupės vadovas Henrikas Selezenevas ŪP prognozavo, kad šiemet pasėtų rapsų plotas susitrauks, galbūt net itin stipriai. Jo manymu, tai lems vėlyvesnė javapjūtė ir augintojų nusivylimas dėl rapsų derlingumo. „Ne iš vieno ūkininko girdžiu, kad jų netenkina derlius. Jie kalba, jog reikia laikytis sėjomainos, kad rapsai į tą patį lauką negrįžtų anksčiau kaip kas 4 metus. O būdavo sėjama ir po 3 metų. Dėl gerų kainų ūkininkai ėmė per daug rizikuoti, nes atsirado problemų dėl ligų. Tai gali turėti įtakos prastesniam derliui“, – svarstė agronomas.

Kalbėdamas apie palankiausius rapsų sėjos terminus, H. Selezenevas pabrėžė, kad, įvertinus pastarųjų 3 metų sąlygas, geriausia pasėti maždaug iki rugpjūčio 15 d. Tokiu atveju ūkininkas valdo situaciją, o sėjant vėliau labiau jaučiama gamtos įtaka. „Sunku pasakyti, kokios bus sąlygos. Rapsams 4 savaites reikia šilumos, vėliau ji gal nėra tokia svarbi, bet reikėtų saulėtų ir šviesių dienų, kad augalai užaugtų mažiausiai iki 8 tikrųjų lapų tarpsnio. Kitaip tariant, rapsų sėja po Žolinės yra rizikingesnė, kuo vėliau sėjame, tuo mažiau patys kontroliuojame ir labiau priklausome nuo oro sąlygų“, – konstatavo pašnekovas ir skubėjo pridurti, kad būta įvairios praktikos, kai pavykdavo išauginti gerą ir vėliau pasėtų rapsų derlių.

Jis priminė, kad poveikio turi šiltėjantis klimatas, maždaug prieš penkerius metus manyta, jog kone ideali rapsų sėja yra iki rugpjūčio 23–24 d. „Bet jeigu vertintume praėjusių metų rezultatus, tai patys gražiausi buvo iki rugpjūčio vidurio pasėti augalai. Vėlyvesni jau atrodė vidutiniškai arba prastai“, – pastebėjo „Baltic Agro“ produktų grupės vadovas.

Siūlytų sėti ir vėliau

Bendrovės „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius taip pat pripažino, kad jau vėluojama į žemę berti rapsų sėklas, tačiau tai nereiškia, jog jų sėjos reikėtų atsisakyti.

„Augintojai dar susitelkę į javapjūtę, kuri jau eina į pabaigą. O kitą savaitę turėtų prasidėti masinė rapsų sėja, dabar tai spėja tik stambūs ūkiai, kurie turi daugiau technikos ir darbuotojų. Aišku, vėlokai sėjama, bet jeigu leis oro sąlygos, manau, didelė dalis ūkininkų sparčiai dirbs ir bandys apsėti kiek įmanoma didesnius plotus. Rapsai išlieka pelningiausia kultūra, sėjomainoje nėra tiek daug augalų, tad ūkininkai rapsų sės kiek įmanoma daugiau ir išnaudos galimybę turėti didesnį pelningumą“, – samprotavo „Linas Agro“ atstovas.

Jis prognozuotų, kad augintojai sieks pasėti tiek rapsų, kiek turėjo šiemet. O šiemet Lietuvoje buvo istoriškai rekordiniai jų plotai. A. Lukoševičiaus manymu, pakaktų geros savaitės – 7–10 dienų, kad ūkininkai galėtų įgyvendinti savo siekius. Aišku, jeigu nesutrukdys gamtinės sąlygos.

„Jeigu siekiame aukšto derliaus potencialo, kurį turi žieminiai rapsai, sėją reikia užbaigti iki rugpjūčio 25 d. Tada galima laukti gerų rezultatų. Pasėjus vėliau, iki rugsėjo 10 d., nereikėtų tikėtis tokio pat derlingumo. Tačiau vis tiek geriau sėti rapsus nei, pavyzdžiui, vasarines kultūras, kurias auginant kyla daug iššūkių. Esant tokioms kainoms, rapsai greičiausiai bus pelningesni“, – aiškino „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas.

Redakcijos ir „Linas Agro“ nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: žieminiai rapsai, rapsų plotai, Henrikas Bertulis, Aurimas Garlauskas, Albinas Navickas