Atsigręžę veidu į Lietuvą

Tada, nuostabiais Antrojo Tautos Atgimimo laikais, tos visos kartos atgimė savo laisvos ateities žygiui.

Į savo aštuntąjį dešimtmetį įžengęs Vasario 16-osios Akto signataras Steponas Kairys emigracijoje 1957 m. rašė: „Jei kada Lietuva vėl išsivaduos, tai ji išsivaduos tik joje gyvenančių žmonių pastangomis. Todėl mūsų pačių, išeivių ir pabėgėlių, patriotinė pareiga atsigręžti visu veidu į Lietuvą.“ Pranašiški tai buvo žodžiai.

Ir nors 1941 m. mūsų poetas Bernardas Brazdžionis eilėraštyje „Šaukiu aš Tautą“ ugningai kryžkelėse atsidūrusią tautą kvietė: „Iš sutemų, iš prieblandų išeikit,/  Uždekit naują ugnį širdyse,/ Vergams palikit vergo naktį klaikią!/ Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia.“ Vis dėlto šis kvietimas mus pasiekė tik Antrojo Atgimimo bangose.

Galingai šis šauksmas suskambo mūsų bardo Vytauto Kernagio lūpose 1988–1989 m. vykusiuose Dainuojančios revoliucijos mitinguose.

Susikibus už rankų tuomet išeita į Baltijos kelią, galingai žengta į Kovo 11-ąją Lietuvoje! Mes, Lietuvos žmonės, pakilome išsivadavimui ir laimėjome, patvirtindami Vasario 16-osios Akto signataro Stepono Kairio žodžius.

Žvelgiu į tuos, kurie gimė 1990 m. Šiandien Jums jau trisdešimt penkeri. Šiandien Jūs jau ir savo vaikus ugdote! Laisvi laisvoje Lietuvoje, galintys dabartį tautai nešti, galintys ateičiai vieškelius tiesti, pasitinkate trisdešimt penktąjį Kovo 11-osios pavasarį.

Žvelgiu į tuos, kurie gimė 1951 m. Dabar mes paženklinti nueitu septyniasdešimt ketverių metų keliu, dabar mes turime ir trisdešimt penkerių metų Kovo 11-osios praeitį. O tuomet, Dainuojančios revoliucijos pakylėti, ėjome į Kovo 11-ąją, „vergams palikę vergo naktį klaikią“ ir padavę ranką vienas kitam Baltijos kelyje. Mums buvo trisdešimt devyneri ir mes svajojome apie ateitį.

Ir po Nepriklausomybės atkūrimo kelias nesustojo. Kitas svarbus Lietuvos žingsnis buvo ėjimas europiniu keliu. Jau 1995 m. Lietuva išreiškė savo siekį tapti Europos bendrijos dalimi, o 2004 m. oficialiai tapome Europos Sąjungos nariais. Tai buvo ne tik ekonominės, bet ir vertybinės orientacijos pasirinkimas, kur pagarba žmogaus teisėms, laisvei ir teisingumui yra pagrindinės vertybės. Lietuva tęsia savo kelią stiprioje, vieningoje Europoje.

Tad dabar visos kartos, visi kartu pasitikime trisdešimt penktąjį Kovo 11-osios pavasarį, likdami ištikimi B. Brazdžionio priesakui: „Stovėkit amžiais čia tvirti, kaip Saulė stovi!/ Šaukiu aš, Jūsų Protėvių Dvasia!“

Teskamba ši Atgimimo Daina ir šiandien.

Tebus tvirtas mūsų Trisdešimt Penktasis Kovo 11-osios Pavasaris.