„Atsijos“ ūkininkus

Tiems, kas iš tikrųjų ūkininkauja

„ŽŪM ir toliau siekia mažinti administracinę naštą, tačiau kartu siekia, kad SP parama būtų tikslingiau nukreipiama faktiškai žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams. Siūloma automatinio pripažinimo aktyviu ūkininku ribą sumažinti nuo 2 000 iki 1 000 Eur, išlaikant supaprastinimą patiems mažiausiems paramos gavėjams ir kartu platesniam pareiškėjų ratui taikant jau galiojančius aktyvaus ūkininko kriterijus.

Pakeitimas būtų aktualus apie 18 tūkst. – 16 proc. visų pareiškėjų, deklaruojančių 4,7 proc. viso ploto. Atitikčiai pakanka bent vieno iš SP nustatytų kriterijų, o jų tikrinimui jau naudojami valstybės registruose ir informacinėse sistemose esantys duomenys. Todėl siūlymu nėra kuriamos naujos procedūros realiai ūkininkaujantiems pareiškėjams, t. y. tik plečiama jau veikiančio aktyvaus ūkininko vertinimo aprėptis ir stiprinamas paramos skyrimo tikslingumas. 

Suprantame, kad yra nemažai aktyviais ūkininkais save laikančių asmenų, kurie siekia deklaruoti turimą žemę, gauti išmokas ir nebūtinai vykdyti realią gamybinę veiklą. Žvelgiant iš paramos perspektyvos, laikantis tiesioginių išmokų principų, parama turi pasiekti tą žemdirbį, kuris iš tikrųjų vykdo žemės ūkio veiklą.

Pirmieji žingsniai jau žengti. Aktyvaus ūkininko statusas buvo šiek tiek peržiūrėtas bei padidinta tikrinamų ūkininkų imtis. Taip siekiama nustatyti tuos atvejus, kai žmogus iš tikrųjų nevykdo realios žemės ūkio veiklos.

Neretai klausiama, kokios būtų pasekmės žmogui, kuris veiklos nevykdo, tačiau deklaravo, tarkime, 10 ha senelio paliktos žemės. Štai konkretus pavyzdys: žmogus deklaravo kažkokią gamybinę kultūrą – kviečius ar rapsus, tačiau iš tikrųjų tą žemę dirbo kitas ūkis. Siekiame sudaryti tokias sąlygas, kad žemę deklaruotų tas, kuris iš tikrųjų ją dirba. Tai susiję ir su mažesniu akcizo mokesčiu apmokestinamais degalais. Teisinga būtų, kad lengvatomis, taikomomis akciziniams degalams, galėtų naudotis tas ūkis, kuris realiai dirba žemę.

Tai problema, kuri sprendžiama jau ne vienus metus. Juk ne paslaptis, kad dėl tokių situacijų gali formuotis ir neigiamas požiūris į Lietuvos ūkininkus – esą jie tik naudojasi lengvatomis, gauna išmokas, tačiau neaišku, koks yra realus tokios paramos rezultatas. Ir norime pasiekti, kad parama būtų tikslingai nukreipta tiems, kurie realiai vykdo žemės ūkio gamybą arba dalyvauja ekologinėse programose.

Turi būti pajamos

Sumažinus kartelę nuo 2 tūkst. Eur iki 1 tūkst. Eur gaunamų tiesioginių išmokų, tikrinamų ūkių imtis padidėtų. Bet tai nereiškia, kad visi šie ūkiai bus patikrinti. Reikia suprasti, kad yra ir tam tikros patikrų galimybės. Tačiau į atranką jau patektų didesnė ūkininkų imtis. Tuomet pagal tam tikrus požymius būtų vertinama, ar žmogus yra įregistravęs ūkininko ūkį, ar turi žemės ūkio technikos ir kitus realią veiklą galinčius patvirtinti požymius.

Šiuo metu taip pat vyksta diskusija, kad kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama reali žemės ūkio veikla, turėtų būti daugiau. Gal turėtų būti vertinamas ne vienas, o keli kriterijai. Tai šiuo metu dar yra diskusijų klausimas. Manome, kad galutinis rezultatas turėtų būti toks, jog būtų galima tiksliau identifikuoti ūkius, kuriuos iš tikrųjų reikėtų tikrinti.

Dėmesį norėčiau atkreipti ir į dar vieną dalyką. Reikia suprasti, kad ūkiui yra didelis nepatogumas, kai dirbamame lauke įsiterpia kažkoks nedeklaruojamas plotas. Tai sukelia ir visiškai praktinių ūkinių problemų. Tarkime, skaičiuodamas reikiamų trąšų kiekį, automatiškai paskaičiuoji visam laukui. Tačiau deklaruotas plotas natūraliai leidžia nurašyti tik atitinkamą trąšų kiekį. Ir čia atsiranda problema.

Pesticidų nurašymas taip pat tampa problema, nes natūraliai turi prižiūrėti visą savo lauką, nors realiai deklaruoji mažesnį plotą, tarsi dirbtum mažiau žemės. Mes girdime iš ūkininkų bendruomenės apie šias problemas. Aišku, tai jau yra grynai ūkinio lygmens klausimai, tačiau yra ir kita pusė – žmonės kelia klausimą, ar tai apskritai yra normalu ir teisinga.

Svarstoma nustatyti privalomą reikalavimą, kad ūkininkas, kuris pretenduoja į valstybės pagalbą arba tiesiogines išmokas, turėtų deklaruoti ir tam tikras pajamas iš žemės ūkio veiklos. Nes natūralu, kad jeigu žmogus deklaravo tam tikrus gamybinius plotus, turėtų būti matomos ir tam tikros žemės ūkio produkcijos pardavimo pajamos. Suprantame, kad gali būti įvairių situacijų, pavyzdžiui, produkcijos sandėliavimo laikotarpis, todėl negalima visko vertinti pagal vienus metus. Tačiau žvelgiant iš kelių metų perspektyvos, turbūt vis tiek tam tikru momentu turėtų pasimatyti produkcijos realizavimas arba turėtų būti paaiškinami atitinkami sandėlio likučiai.

Tai yra viena kryptis. Kitas dalykas yra reikalavimai deklaruojant. Kalbama apie tai, kad atsirastų tam tikras įsipareigojimas, galbūt ir minimalus. Tarkime, pažymint, kad žmogus supranta – jeigu jis deklaruoja tam tikrus pasėlius, jis prisiima įsipareigojimą, kad, kilus įtarimams, jog reali veikla nevykdoma, turės įrodyti, kad iš tikrųjų vykdo žemės ūkio veiklą – turi pardavimo pajamų, vykdo ekologinę veiklą ar gali pateikti kitus tai patvirtinančius duomenis. Grubiai tariant, viskas yra labai paprasta – reikia suvienyti politinę valią. Panašiai ir yra daroma. Pradėjome nuo pirmųjų žingsnių, procesas juda toliau.

Daugiau naujovių

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.