Atsparieji smulkiavaisiai pomidorai niekada nenuvylė

Agronomė Vilija Juškevičienė, pomidorus auginanti sodyboje netoli Jiezno, kasmet eksperimentuoja su naujomis veislėmis. Nors kiekvienos veislės augina tik po keletą daigelių, buvo metų, kai veislių buvo 500, o šiemet jų daugiau nei 350. Šį sezoną, kai pomidorai užderėjo vėliau, vadinamieji vyšniukai prinoko anksčiau už kitus ir džiugino savo spalvomis, formomis ir skoniu.

Nors pašnekovė yra didelių pomidorų gerbėja, jos darže visada užtenka vietos ir smulkiavaisiams pomidorams – dėl jų atsparumo karščiams ir kitokioms negandoms, veislių įvairovės, įdomios išvaizdos ir anūkų. Pastebėta, kad vyšniukai ir mezga geriau nei stambiavaisiai pomidorai.

 Genėkime saikingai

V. Juškevičienė perspėja, kad didžiulė pomidorų augintojų klaida yra palikti juos beveik be lapų: „Pomidorų, kaip ir kitų augalų, lapų pagrindinė funkcija yra gaminti maisto medžiagas ir jomis aprūpinti kitas augalo dalis.“

Lapuose vyksta fotosintezė, maisto medžiagų gamyba, per lapus augalai garina vandenį ir kvėpuoja. Būtent dėl lapų pomidorų vaisiuose kaupiasi cukrūs ir kitos svarbios medžiagos. Pašalinus per daug lapų, labai suprastėja vaisių kokybė.

„Determinantinių (riboto augimo, žemaūgių) vyšniukų beveik negeniu, tik pririšu visus stiebus, – auginimo patirtimi dalijosi agronomė. – Vėliau iš tokio krūmo vidurio nukerpu vieną kitą lapą, kad viduje būtų šviesiau ir vėdintųsi. Aukštaūgius pomidorus auginu 4–6 stiebais, nuo jų pašalindama pažastinius ūglius, bet ne lapus.“

Tam, kad augalai geriau vėdintųsi, V. Juškevičienė pataria pomidorus sodinti rečiau. Kai vaisiai pradeda nokti ant pirmos kekės, iki jos galima pašalinti lapus. Kai vaisiai pradeda nokti ant antros kekės, agronomė iki jos šalina lapus ir t. t.

Kaip auginti daigus?

Agronomė sutiko pasidalyti ir daigų auginimo patirtimi.

Pomidorų sėją ji pradeda apie vasario 15 d. ir etapais tęsia iki kovo vidurio. Prieš sėdama sėklytes iš vakaro pamerkia į vandenį su alavijų sultimis. Jos ir dezinfekuoja, ir veikia kaip augimo stimuliatorius.

Daiginimo paletes ji užpildo durpių substratu ir išdėlioja po vieną sėklytę. Veislių pavadinimus užrašo ant etikečių, kurias pasidaro sukarpydama 2 l plastikinius pieno butelius. Kai tarp skilčialapių pasirodo du tikrieji lapeliai, persodina.

V. Juškevičienė pabrėžė, kad ypač svarbu pomidorus sėti į nedidelius indelius, o paskui kelis kartus persodinti, indus vis didinant. Persodinant kiekvieną kartą reikia augalus sodinti vis giliau – taip ir daigas pažemėja, ir iš stiebo išlenda papildomų šaknų, stiprėja jų sistema.

Mažiems daigeliams labai svarbi šviesos ir šilumos pusiausvyra. Jei būna per tamsu ir per šilta, daigeliai išstypsta, koteliai pasidaro ploni ir ilgi, virsta į šonus.

Dar vienas svarbus darbas – grūdinti daigus. Negalima augalų staiga išnešti iš kambario ir pasodinti į šiltnamį, nes nudegs. Reikia pratinti po truputį, išnešant apsiniaukusiomis dienomis, arba sudarant šešėlį. Agronomė pomidorus sėja ir augina šildomame šiltnamyje, tad nereikia jų nei grūdinti, nei papildomai apšviesti. Juos sodina į 20 l maišus – tai nuolatinė pomidorų augavietė. Didelė  pagalbininkė – įrengta laistymo sistema.

Kada augalus sodinti į nešildomą šiltnamį, labai priklauso nuo oro sąlygų ir mūsų galimybių – ar įstengsime apsaugoti nuo šalčių? Pomidorų daigus į nešildomą šiltnamį saugiau būtų sodinti ne anksčiau kaip gegužės pradžioje.

Įdomios veislės

V. Juškevičienė, per daugelį metų išbandžiusi ne vieną įdomią gero skonio smulkiavaisių pomidorų veislę, dalijasi jų savybėmis.

‘Pera Naranja’ – labai skanūs vyšniukai – nekieti, labai sultingi, saldūs. Ant kekės kabo kaip oranžiniai medaus lašeliai. Pats augalas aukštas – išauga apie 2 m. Truputį barstė žiedus, bet šakų leista daug, tad nuostolio beveik nėra. 

‘Sweet Cream’ – žemaūgis, apie 1,5 m aukščio augalas. Negenėtas vaisius mezgė gerai, žiedų nebarstė. Pomidoriukai geltoni su neryškiais dryželiais, tvirti, netrūkinėja, saldūs, ypač mėgstami vaikų.

‘Justina’ – determinantinis, apie 1,0–1,2 m aukščio pomidoras. Augo negenėtas, tik šakas V. Juškevičienė vis pririšdavo. Kai apskabė lapus, net apstulbo – neįtikėtinai derlingas! Pomidorai gražios oranžinės spalvos ir labai skanūs – saldūs, bet išraiškingo skonio, aromatingi, su plona odele. Vienintelis jų trūkumas – pernokę trūkinėjo.

‘Blush’ – tarsi karoliais pasipuošęs krūmas. Vaisiai pailgi, apie 5 cm ilgio. Augdami saulėje pomidoriukai nusispalvina ryškiais raudonais dryželiais geltoname fone. Labai tinka konservuoti, stalui papuošti. Galima skinti kekėmis. Pomidoriukai labai skanūs, gana sultingi, tvirtoka odele, gaiviai saldūs, aromatingi. Mėgstami vaikų. Dera iki pat nušalimo, atsparūs ligoms.

‘Flashen Cherry’ – tiek krūmu, tiek vaisių išvaizda labai panašus į ‘Finik krasnyj’, gal tik pomidoriukai kiek smulkesni ir saldesni. Krūmas pusiau determinantinis, apie 1,6 m aukščio, lapų nedaug, bet jie platūs, žiedų nebarstė. Gerai derėjo negenėtas. Labai gero skonio raudoni pomidoriukai – saldūs, traškūs, tvirti, iš jų netrykšta sultys, bet tikrai nesausi.

‘Blanca Cherry’ – vadinamasis serbentinis pomidoras su smulkia lapija. Augalo aukštis siekia 2 m. Ypač gerai mezga. Net ir genimas atkakliai stengiasi leisti kuo daugiau stiebų. Pomidoriukai gelsvi, labai sultingi, saldūs, bet nuskinti trūkinėja, todėl geriau skinti su visa keke.

‘Brad’s Atomic Grape’ – 2 m aukščio, o kartais ir dar aukštesnis krūmas. Kaip ir visus vyšniukus, V. Juškevičienė augina keliais stiebais. Mezga gana gerai. Tai antocianinių grupės pomidoras. Žali pomidoriukai – su geltonais, oranžiniais ir raudonais dryželiais, tarsi apgaubti baklažano spalvos skraiste. Vaisių skonis primena gardžius didelius pomidorus, o ne saldžiuosius.

‘Sungold F1’. Šio išgirto oranžinio vyšniuko skonis nenuvylė: iš pradžių pasijautė švelni rūgštelė, o paskui skonio receptorius užliejo malonus saldumas. V. Juškevičienė sėklyčių iš jų nerenka, nes tai yra hibridas, bet sėti verta vien dėl ypač gero skonio.

‘Cherry Cascade’ – jau pats pavadinimas sako, kad vaisių turi būti labai daug. Taip ir yra. „Vos tik pradeda nokti, nurenka anūkai“, – sakė V. Juškevičienė. Augalas labai didelis, svyrantis ilgomis šakomis, apkibusiomis mažais raudonais pomidoriukais, todėl jam reikia labai didelio vazono. Odelė kietoka.

‘Amber Keyes’ – šio svyrančio pomidoro kekės labai didelės. Reikėtų auginti ne daugiau kaip trimis stiebais, nes jis auga labai aukštas (daugiau kaip 2 m), tad kekių ir taip būna daug. Augalas žaliavaisis, prinokę pomidorai – gražus gintaro ir žalios spalvos derinys. Pomidoriukai minkšti, labai sultingi, saldūs, bet linkę trūkinėti.

Parengė Jolanta Tamašauskienė

Vilijos Juškevičienės nuotraukos