A. Bardauskui dar studijų metais teko stažuotis Švedijoje, o dabar dažnai jis aplanko ir kolegas ūkininkus šitoje šalyje. „Sunku ir palyginti gyvenimą ten ir Lietuvoje, akivaizdu, kad mes niekaip neišeiname iš to sovietinio raugo. Kaip anais laikais ėmė rengti traktorininkus, tai tokia tvarka išliko ir nepriklausomoje Lietuvoje. Jeigu moki vairuoti automobilį, turi B kategoriją, žinai eismo taisykles, tai ir važiuoji traktoriumi. Taip yra Švedijoje. 1992 m. pateikiau jiems traktorininko teises, tai jie ėmė juoktis iš manęs: „Kokia čia šiukšlė?“ Paskui pažiūrėjo į vairuotojo pažymėjimą, kuriame A, B, C kategorijos, ir pasakė: „Va čia – rimtas reikalas.“ Tik parodė, kaip traktorių valdyti, ir „mokslai“ baigti, įsėdau į jį ir važiuoju“, – pasakojo A. Bardauskas.
Jis prisiminė, kaip kartą viena ūkininkė skundėsi, kad jai, turinčiai B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, leidžia vairuoti traktorių, bet jis negali būti su priekaba. „Kokia nesąmonė, ar ji tik į bažnyčią gali vykti tuo traktoriuku? Juk dirbti į laukus reikia važiuoti su kažkokiu padargu, su priekaba ir pan. Vien kažkokie draudimai, kur bepažiūrėsi, jie visur pas mus lenda kaip yla iš maišo. Mūsų politikieriai, kai neturi gerų idėjų, padorių minčių, nuolat prigalvoja visokių draudimų, tik drausti, drausti“, – piktinosi ŪP pašnekovas.
Pasak jo, pas mus lyg kažkoks pasijuokimas sukurta tokia sistema, kad ūkininkai visiems turi duoti uždirbti. „Absurdas. Nuvažiuokite į tas mokyklas, kur moko traktorius vairuoti – ar jie turi šitokį šiuolaikišką kombainą ar traktorių? Mes gyvename iliuzijų pasaulyje, kad lyg kažko mokiname. Bet tai tėra tik pinigų surinkimas, visokių firmelių prisikūrę... Ir vaidiname, kad išleidžiame super specialistus – tuos mechanizatorius. To reikia biurokratams, kad būtų patenkinti kažkokie jų asmeniniai norai. Visi kalbame apie biurokratijos mažinimą, tai čia yra pats geriausias biurokratizmo pavyzdys“, – teigė ūkininkas.
A. Bardauskas pateikė dar vieną pavyzdį, galbūt nelabai susijusį su žemės ūkiu, bet liečiantį visus šalies gyventojus. Štai, pasak jo, uždraudė degalinėse prekiauti alumi ir kitais alkoholiniais gėrimais. Latvijoje ir Lenkijoje tokių draudimų nėra ir jokių negerų dalykų neatsitinka. Nuvažiuokite į Švediją – ten visose degalinėse yra silpno alaus, galima atsigerti, dešrainį suvalgius, ir toliau sėkmingai vairuoti. A. Bardausko manymu, švedai protingai elgiasi – tas lengvas alus pas juos yra kaip paprasčiausias gėrimas.
Jis papasakojo ir apie dar vieną Švedijoje matytą įdomų dalyką. Važiuoja per miestelį lengvasis automobilis su trikampiu ženklu, kaip būna uždėti ant traktoriaus, be valstybinių numerių, o prie vairo sėdi paauglys. A. Bardauskas išsiaiškino, kad taip švedai auklėja savo jaunimą. Jie neturi vairuotojo pažymėjimo, bet vienintelė sąlyga, kurios jaunuoliai turi paisyti, negalima važiuoti greičiau nei 40 km/val. Jeigu jie bus pagauti viršiję greitį, vienintelė auklėjamoji priemonė – negalės laiku, sukakus galimam amžiui, gauti vairuotojo pažymėjimo, tas terminas bus nukeltas metus ar daugiau į priekį. „Tai štai kuo skiriasi mūsų ir laisvojo pasaulio mentalitetas. Žmogus turi pats spręsti apie save, kas yra gerai ir kas negerai. Viskas jam paduota, o mes viską draudžiame. Dar vienas pavyzdys – Tartu universitetas Estijoje. Einu į kalną plačiais gražiausiais laiptais ir nesuprantu, kas estiškai parašyta. Paskui radau anglišką užrašą: „Šioje viešoje vietoje galima vartoti lengvus alkoholinius gėrimus iki 8 proc. nuo 10 val. ryto iki 10 val. vakaro.“ Vaizdas toks – sėdi jaunimas būreliais, gurkšnoja kas alutį, kas sultis, kas vandenį, kas ką nori, gražiai bendrauja, viskas tvarkingai, nes stebi vaizdo kameros. Estai nedraudžia, bet jie duoda vietą, kur reikia jaunimui pabūti, susiburti, ir kad jie tvarkingai elgtųsi. Jie turi visai kitą požiūrį, tai jau laisvojo pasaulio šalis. Mes, lietuviai, dar niekaip neišsivaduojame iš šitų sovietinių pančių“, – kalbėjo A. Bardauskas.
Ūkininkas mano, kad mūsų valdininkai neturi naujų idėjų, kurias galėtų pasiūlyti, nėra politikų lyderių, ypač žemės ūkyje, kurie matytų ateitį. „Mes niekada nesukursime turtingos ir klestinčios Lietuvos, kokios norime. Ir nepadarysime dar geriau vien todėl, kad pradedame griauti dalykus, kurių dar nesame pabaigę statyti. Tai darome savo rankomis, savo noru, savo kvailomis iniciatyvomis. Mes statome, kuriamės, imame europines ir valstybines paramas, o kai jau pasiekiame tą europinį lygį, jie sako: „Jūs jau esate blogi, jau reikia pradėti jus „gesinti“, nes jūs esate jau netikę Lietuvai, per geri. Per dideli ūkiai esate.“ Štai paprasti elementarūs pavyzdžiai – ekoschemos. Vakar skaičiau, kad augalų kaita – tik iki 300 ha. Mes laikomės augalų kaitos reikalavimų, darome gerą darbą, kurį visi suprantame, bet kai darysime augalų kaitą 500 ha, už 200 ha nebegausime išmokų. Valdžia taip iš lėto pradeda ardyti stogą dideliems ūkiams, tiems, kurie stengiasi. Kodėl jie yra dideli ir stiprūs? Todėl, kad jie protingai elgiasi. Nebuvo reikalavimų, o mes jau augindavome ir tarpinius augalus, nors už tai nieko negaudavome. O dabar sako, kad mes jau blogi. Mes negalime sukurti stipraus, tvaraus, prekinio ūkio todėl, kad kažkas jau kėsinasi juos sugriauti“, – piktinosi A. Bardauskas.
Jis pateikė dar vieną pavyzdį – „Teltoniką“. Biurokratai buvo tiek „išmandrėję“, kad elektros energijos negalėjo prijungti, žemės paskirties negalėjo pakeisti. Kai kilo skandalas, per penkias minutes viską sutvarkė. O ūkininkams vis neleidžia to ar ano daryti. „Dabar niekas nebekalba apie žaliąjį kursą, jo nebeliko, bet vis tiek skaičiuoja CO2 ir kitokius dalykus. Pažiūrėkime globaliu mastu – mes arkliais galime pradėti arti, bet nieko nepakeisime. Kai sprogsta naftos gamykla ruskyne arba jeigu ir toliau taip kariaus, tai per vieną dieną tiek išmeta CO2, kiek mes per 100 metų tų dujų nepridarysime. Bet mes galime pakeisti paprastus elementarius dalykus – netvarką. Susitvarkykime su plastiku, su atliekų rūšiavimais. Nereikia didelių kaštų, reikia tik įpročių padaryti tokius dalykus. Štai iš gyventojų surenka rūšiuotas atliekas, iš mūsų kooperatyvo – ne, nors mes mokame pagal pastatų plotą rinkliavą savivaldybei. Mes priversti samdyti papildomai firmas, kurioms turime mokėti. Ar tai normali tvarka? Mes sumokame daugiau nei gyventojai, sumokame tūkstančius, o paslaugos niekas neatlieka. Ir valdžiai viskas atrodo gerai“, – piktinosi ŪP pašnekovas.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 16 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.