Atvirų durų diena: ir idėjos, ir paieškų rezultatai

Kėdainių rajono Saviečių kaimo jaunosios ūkininkės Eglės Valuckaitės-Stašauskienės šiltnamyje surengta atvirų durų ūkio diena-degustacija-mugė. Eglės ūkis – produktyvus, inovatyvus, minimalus, o jo dydį taikliai apibūdina ūkio logotipas „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“. Ji dalyvauja penkių mėnesių tarptautinėje programoje „Empowering Women in Agrifood“. Iš 34 įvairiausių idėjų verslo pradžiai konkurso būdu buvo pakviesta dalyvauti 10 moterų iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Tarptautinės programos dalyvės vysto startuolį, kuris gali paveikti maisto tiekimo sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ar prisidėti prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo.

Eglė Valuckaitė-Stašauskienė su vyru Juliumi pakvietė į atvirų durų ūkio dieną-degustaciją-mugę.

Pirmasis, bet ne paskutinis

Eglė pirmą kartą pakvietė tiek daug žmonių į savo naująjį šiltnamį, kuris pastatytas visai neseniai – rugsėjį. Ji sakė tikinti, kad jei šis renginys pavyks, tokių bus ir daugiau. Gal – ir su didesniu produktų asortimentu.

„Nors ūkis mažas, bet pasitaiko ir darbo džiaugsmo, ir ašarų. Labai džiaugiamės, kad į kvietimą pristatyti ir mugėje parduoti savo gaminius atsiliepė nemažai mūsų draugų. Kviečiame degustuoti produkciją, jau vėsta karšti mūsų kaimo gyventojos Janės sūriai. Jie pagaminti su alyvuogių aliejumi, paskaninti mano ūkyje užaugintais prieskoniais. Kepami 30–35 min. 180 laipsnių temperatūroje. Aš gaminu įvairius prieskonius, juos naudojame mėsai, sviestui pagardinti. Maišau visokius pagardus, rekomenduoju juos naudoti su karštais sūriais, taip pat ant duonos, batono. Eksperimentuokite. Receptūrų, deja, neatskleisiu, jų nežino net mano vyras“, – tokiais žodžiais renginį pradėjo E. Valuckaitė-Stašauskienė.

Eglė užaugo ūkininkų šeimoje, jos tėvai Šakių rajone dirba apie 300 ha žemės. Ji nuo 7 metų matė, kaip abu tėvai sunkiai dirbo šeimos ūkyje. Ir nors nuo mažų dienų eidavo padėti, jos nesudomino nei javų auginimas, nei pieninių karvių banda. Didelis ūkis ir šiandien nedomina. Eglės vyras Julius 50-yje arų yra atsakingas už techninę bazę – šiltnamių statybą, žemės įdirbimą traktoriuku, turi pasirūpinti vandeniu, reikalingu laistymui, išvežioti pirkėjų užsakytus produktus.

Dar tik antri metai, kai jiedu išgyvena iš savo ūkio, kurį visaip tobulina. Prieš tai Eglė 13 metų dirbo valstybės tarnautoja, bet nepabūgo stabilaus atlyginimo ir mėgstamo darbo iškeisti į triūsą savo darže ir šiltnamiuose.

Edita Laiconienė.

Pristatyta gausybė sveikų skanėstų

„Kokoko ūkio“ savininkė Irma Trečiokienė iš Kazlų Rūdos savivaldybės Jankų kaimo į renginį atvežė desertų be gyvūninės kilmės sudėtinių dalių – pieno, kiaušinių, taip pat ir be glitimo. Tai sausainiai „Macarons“ ir vaisių-uogų juostelės. Šie produktai pagaminti iš Irmos ir Algimanto Trečiokų ūkyje auginamų uogų bei vaisių. „Čia yra šermukšnių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, aktinidijų juostelės. Ūkininkaujame seniai, bet desertus gaminu dar tik antrus metus. Parduoti pagal užsakymus juos vežu į Kauną, Marijampolę, siunčiu į Vilnių“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo I. Trečiokienė.

Jurbarko rajono Išlestakių kaime „Margupio kadagyną“ puoselėjanti Edita Laiconienė siūlė pirkti įvairių arbatų, kvepiančių vonios burbulų „Vonios bombos“, muilo. Natūralius muilus ji gamina iš alyvuogių aliejaus, kokoso aliejaus, šarmo.

Dovilė Ilevičienė.

Prekinio ženklo „Garlic moon“ (liet. – Česnako mėnulis) įkūrėja Dovilė Ilevičienė, gyvenanti Kauno rajono Pyplių kaime, aiškino, kaip ji fermentuoja juoduosius česnakus, užaugintus vietos ūkininkų. „Naudoju ilgos fermentacijos metodą, o šį procesą atlieka tik drėgmė ir temperatūra, – pasakojo Dovilė. – Gamyboje nenaudojame jokio plastiko, kaip įprasta fermentuojant česnakus. Mūsų technologija žymiai sudėtingesnė, taip išvengiame mikroplastiko dalelių maiste. Dažniausiai manęs klausia, kodėl juodas česnakas ir kuo jis skiriasi nuo įprastinio česnako. Iš tikrųjų, jis yra juodos spalvos ir visiškai kitokio skonio – jis neaštrus, neturi ir mums įprasto kvapo. Jis fermentuotas, todėl žmogaus organizme daug lengviau virškinamas. Moksliniai tyrimai rodo, kad jo bioaktyviosios savybės po fermentacijos sustiprėja nuo keturių iki dešimties kartų. Fermentuoti juodieji česnakai labiausiai vertinami dėl antioksidantų kiekio.“

Sūriai – iš ožkų pieno

Božena Lozovska iš Vilniaus rajono Keturiasdešimt Totorių kaimo atvežė ožkos pieno sūrių. „Laikome 30 ožkų, bet dar ne visos melžiamos, planuojame jų skaičių padidinti iki 50-ies, – pasakojo Božena. – Kol kas su sūriais mums sekasi, pirkėjams jie patinka. Visus sūrius parduodame iš namų, todėl nėra prasmės vežti į turgus. Kasdien pagaminu kol kas tik po 4 kg sūrių, bet ne kiekvieną dieną juos pardavinėju. Sūrius reikia brandinti ir mėnesį, ir du, kitus – net 6 mėnesius. Populiariausias yra šviežias sūris „Brinza“, taip pat „Šever“, pirkėjų vadinamas tiesiog rutuliukais, jis užpiltas dviejų rūšių aliejumi.“

Pasak B. Lozovskos, pirkėjų mėgstamas vyne mirkytas sūris ir jogurtai. Ji yra sukūrusi sūrio „Šafranas“ receptūrą, kurio gamybai naudoja šafraną, ciberžolę, gaminį apipila specialiais sūriams skirtais pelenais. Neseniai Božena iš varškės pradėjo gaminti savos receptūros desertinį rikotos sūrį, pagardintą jos ūkio raudonųjų serbentų uogiene ir pienišku šokoladu.

Irmos Trečiokienės sausainiai „Macarons“ ir vaisių-uogų juostelės.

Šiame renginyje atskirą krautuvėlę turėjo E. Valuckaitės-Stašauskienės vaikai. Emilis prekiavo kriaušių, šermukšnių ir rabarbarų cukatais bei obuolių-šilauogių sultimis, o Miglė – putpelių ir vištų kiaušiniais.

Emilis ir Miglė atskirose krautuvėlėse prekiavo cukatais, sultimis, kiaušiniais

Autoriaus nuotraukos

2022.11.22

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Susijusios temos – skaitykite: Saviečių kaimo jaunosios ūkininkės, atvirų durų diena, mugė, degustacija, „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.