Audra, kuri mus aplenkė: kaip sudaromos ir kaip dažnai pasitvirtina orų prognozės?

Orų prognozavimo procesas

Orų prognozės sudaromos pasitelkiant įvairias technologijas – nuo palydovų, radarų, lazerių iki paprasčiausių termometrų. Meteorologijos stotys renka duomenis apie atmosferos sąlygas, tokias kaip temperatūra, vėjas, krituliai, matomumas ir debesuotumas. Šie duomenys perduodami meteorologinių tarnybų sinoptikams tolesnei jų analizei. Naudodami matematikos lygtis, įvairius skaitmeninius modelius ir kitus metodus, sinoptikai sudaro orų prognozes. Skirtingi metodai leidžia kritiškai įvertinti įvairias prognozes ir parinkti labiausiai tikėtiną scenarijų, perspėjant visuomenę bei valstybės ir savivaldybių institucijas apie artėjančius orų pokyčius.

Prognozėms sudaryti LHMT naudoja du pažangius skaitmeninius modelius – ribotos teritorijos labai aukštos raiškos modelį Harmonie ir globalų mažesnės skiriamosios gebos modelį ECMWF. Šie modeliai, automatiškai atnaujina orų prognozes ir žemėlapius atitinkamai kas 3 ir 6 valandas.

Skaitmeninių modelių prognozių tikslumas siekia net 85–90 proc., tačiau vasarą, kai padažnėja perkūnijų ir audrų formavimasis, šis tikslumas gali būti gerokai mažesnis. Taigi, nors modelių sudaromos prognozės nuolat tobulėja ir tampa vis tikslesnės, tačiau pasitaiko atvejų, kai jos gali neatitikti realybės ir nesutapti su vaizdu už lango.

Neįvykusi birželio 19-tosios audra

Praėjusią savaitę perspėjimus dėl galinčių kilti pavojingų orų reiškinių LHMT išplatino dar antradienį, o trečiadienio naktį savo perspėjimus išleido ir gerą reputaciją tarp meteorologų turinti ESTOFEX tarnyba (European Storm Forecast Experiment).

Europos sinoptikai, kurie specializuojasi sudarant pavojingų vasariškų audrų prognozes, Rytų Lietuvai paskelbė patį aukščiausią (trečiąjį) audrų pavojaus lygį. Per 20 metų tai yra vos trečias kartas, kuomet mūsų valstybei buvo suteiktas toks lygis. Trečio lygio audras lydi intensyvios perkūnijos, smarkūs vėjai ir stambi kruša (ir bent teoriškai galintys susiformuoti viesulai).

Birželio 19-tosios ryte dalis LHMT naudojamų skaitmeninių modelių rodė palankias, kita dalis – ne tokias palankias sąlygas stipriai audrai susiformuoti. Remdamiesi savo patirtimi, LHMT sinoptikai parengė labiausiai tikėtinų ir potencialiai pavojingų orų prognozę, kuri nesutapo su skaitmeninio orų modelio prognoze. Siekiant užtikrinti visuomenės ir turto saugumą, nutarta remtis sinoptikų analize, todėl skaitmeninio orų modelio duomenų teikimas LHMT interneto svetainėje buvo laikinai išjungtas, išvengiant klaidinančios informacijos sklaidos.

Audros poveikis kaimyninėms šalims

Nors Lietuvą audra aplenkė, mūsų kaimynams gamta nebuvo tokia gailestinga. Trečiadienio popietę Daugpilyje ir Latgalos regione siautė stipri audra. Latvijos gelbėjimo tarnyba pranešė gavusi 19 iškvietimų dėl nuvirtusių medžių, kurie kai kur prispaudė automobilius ir sutrikdė eismą.

Baltarusijoje didžiausia žala kliuvo Gardino sričiai, kur audra sugadino 47 namų stogus, užfiksuoti 73 medžių virtimo atvejai. Kruša ir stiprūs vėjai sukėlė didelių problemų, o krentantis medis mirtinai sužalojo moterį. Minske per valandą iškrito 23,4 mm lietaus, dėl ko vėlavo viešasis transportas, ir susidurta su kitais iššūkiais. Dėl nuvirtusių medžių buvo sutrikdytas traukinių judėjimas, o elektros tiekimo sutrikimai užfiksuoti 571 gyvenvietėje.

Norime pabrėžti, jog reaguoti į ekstremalaus pavojaus pranešimus yra būtina visada, nes perspėjimai rengiami atsakingai ir remiantis kruopščia įvairių duomenų analize. Tokio lygio perspėjimai kaip šis būna labai retai – vos keletą kartų per metus. LHMT tikslas buvo, yra ir bus teikti patikimą informaciją ir kuo tikslesnes prognozes, įspėti apie artėjančius pavojingus orų reiškinius ir užtikrinti visuomenės ir turto saugumą.

Šaltinis: LHMT / Parengė LHMT Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas Eligijus Labanauskas

Viršelyje: Audra Baltarusijoje.  Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos nuotr.