Lietuvos žemės ūkio bendrovių grupė „AUGA group“ ekologiškai sertifikuotose žemėse plėtoja tvarų, naujomis technologijomis paremtą įvairiapusį žemės ūkį: augalininkystę, gyvulininkystę, paukštininkystę ir grybų auginimą. Bendrovės užaugtinų ir pagamintų ekologiškų maisto produktų kasmet daugėja ir kitų šalių – ne tik Lietuvos – parduotuvėse. Grupės įmonėse dirba 1 270 darbuotojų, jos apyvarta pernai siekė 83 mln. Eur.
„AUGA group“ generalinio direktoriaus Kęstučio JUŠČIAUS vizijose – įvairius kokybiškus, sveikatai palankius maisto produktus artinti prie vartotojų dar labiau tausojant žemę ir visą aplinką. Jį kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ.
Platus asortimentas – draugaujant su aplinka
– Prašytume suteikti aiškumo apie, atrodytų, nieku gyvu neįmanomą ekologinį ūkį, koks yra Jūsų valdomas. Jis – labai didelis, girdėti, kad didžiausias Europoje, ten vyrauja nedideli ekologiniai ūkeliai. Tad kur plyti „AUGA group“ ekologiniai žemės plotai ir kokio jie dydžio? Ar dauguma šių plotų yra greta, ar jie lopais ir lopinėliais įsiterpę tarp chemizuotų ūkių žemių?
– Mūsų įmonių grupei priklausančios žemės ūkio bendrovės savo veiklą vysto daugiau nei 39 tūkst. ha žemės plotuose, didžioji jų dalis nuomojama. Ūkiai, kuriuose vystome veiklą, plyti nuo Naujosios Akmenės iki Marijampolės, dauguma – Vidurio Lietuvoje.
Vienuose regionuose dirbami žemės plotai yra greta vienas kito, kituose – įsiterpę tarp įprastinių ar kitų ūkininkų ekologinių laukų.
Kalbant apie „AUGA group“ dydį, labai svarbu paminėti vertikaliąją integraciją. Auginame platų ekologiškų produktų asortimentą, todėl savo klientams galime pasiūlyti ir žaliavinių, ir įvairių galutinio vartojimo produktų. Būtent dėl to „AUGA group“ yra didžiausia vertikaliai integruota ekologiško maisto bendrovė Europoje.
– Kaip atsirado jūsiškiai ekologiniai žemės plotai? Galbūt jie atsirado kaip upė, kurios vandenis sunešė įsilieję upeliai, t. y. prieglobsčio po „AUGA group“ sparnu pasiprašė atskirų ūkių šeimininkai, kuriems artimas Jūsų požiūris į ūkininkavimą ir kurie nepajėgūs vieni taip ūkininkauti?
– „AUGA group“ istorija prasidėjo 2014 m., kai „Baltic Champs“ susijungė su tuo metu restruktūrizuojama įmone „Agrowill group“. Taip atsirado nauja bendrovė „AUGA group“.
Jungdamas šias bendroves turėjau viziją išnaudoti skirtingų ūkio šakų sinergiją dideliu mastu ir vystyti ekologiško maisto gamybą, o panaudodamas šiuolaikines technologijas norėjau padaryti jį prieinamesnį vartotojui ir draugiškesnį aplinkai. Nuo 2015 m. visoje grupėje priėmėme sprendimą pereiti prie ekologinio ūkininkavimo. Tais pačiais metais pradėjome ir ūkių ekologinio sertifikavimo procesą.
Bendrovės ateities vizija – sukurti tvaraus ūkininkavimo technologijas ir išbandyti savo ūkiuose, o pasiteisinusias padaryti prieinamas ir kitiems ūkininkams, bendradarbiauti su jais, suteikti jiems galimybę dirbti tvariau, jungtis prie „AUGA group“ bendruomenės.
Mūsų ūkiuose dirba pažangiausia Vokietijos „Treffler“ ir „BB-Umwelttechnik“ bei Italijos ROC minimalaus žemės dirbimo technika: skutikai, akėčios, kultivatoriai ir pan. Techniką ne vienus metus bandėme įvairiomis sąlygomis: didesniuose ir mažesniuose ūkiuose, skirtinguose regionuose bei dirvožemiuose, pritaikydami prie Lietuvos klimato sąlygų.
Kad pasiektume dar geresnių žemdirbystės rezultatų, šiuos padargus patobulinome kartu su gamintojais ir mūsų žemės ūkio bendrovių inžinieriais, agronomais bei ūkių vadovais. Šiuo įdirbiu noriai dalijamės ir su kitais ūkininkais. Jie šiuos padargus ir jų technologijas galės įsigyti „AUGA tech“ centre. Mūsų komanda suteiks visas reikalingas žinias, kaip su jais dirbti ūkiuose.
Eksportuoja į 37 šalis
– Kas „AUGA group“ plotuose auginama ir koks atskirų žemės ūkio veiklų santykis? Turbūt jos parinktos taip, kad paklustų ekologinio ar tvaraus ūkininkavimo principui – tarnautų viena kitai, siekiant tausoti žemę, visą gamtą, aplinką?
– Ūkiuose ekologiškai auginame kviečius, rapsus, cukrinius runkelius, avižas, daržoves, kitas kultūras. Didelę plotų dalį sudaro ankštinės žolės pašarams gaminti. Nuėmę pagrindines kultūras, jų vietoje sėjame įvairiarūšes tarpines, kad žemė nebūtų tuščia ir mažėtų erozija.
Laukus, kuriuose dirbame, kas kelerius metus tręšiame kompostu iš grybų ar gyvulių mėšlu. Taip dirvožemį pageriname organinėmis trąšomis, o augalus pamaitiname maisto medžiagomis. Laukų beveik neariame. Taikome minimalaus žemės dirbimo technologijas, stengiamės žemę dirbti kuo sekliau, pagal kiekvieno augalo poreikius. Siekiame kuo daugiau organikos sukaupti viršutiniame dirvožemio sluoksnyje (10 cm), augalams prieinamiausioje zonoje, kad jis būtų gyvybingas – būtų mikroorganizmų, daug sliekų.
Turime 11 gyvulininkystės ūkių. Taip pat auginame įvairių rūšių grybus ir gaminame jiems auginti naudojamą kompostą. Iš užaugintų žaliavų gaminame plataus asortimento ekologiškus produktus galutiniams vartotojams: vartoti paruoštas sriubas, konservuotus grybus, supakuotas šviežias ir konservuotas daržoves ir pan.
Darbymetis ekologiniame lauke. Ekologinis laukas.– Kiek „AUGA group“ laiko karvių? Jos tvartuose pririštos ar palaidos, kaip reikalaujama ekologiškai ūkininkaujant? Ar laimingos? Nejaugi jūsiškis ekologinis pieno ūkis nėra nuostolingas?
– Praėjusių metų pabaigoje gyvulininkystės ūkiuose turėjome apie 3,5 tūkst. pieninių karvučių. Mūsų ūkiuose laikomasi visų privalomų ekologinių ūkių reikalavimų. Karvutės laikomos palaidos. Jos visada turi galimybę išeiti pasivaikščioti šiltuoju metų laikotarpiu. Gyvulininkystės ūkiuose esančios karvutės šeriamos tik mūsų ekologiniuose ūkiuose užaugintais pašarais.
„AUGA group“ pienininkystės bendrasis pelnas praėjusiais metais tapo teigiamas. Gerėjantis karvučių primilžis ir augantis ekologiškomis kainomis parduoto pieno kiekis lėmė pajamų augimą.
– Kas jūsiškį daržovių ūkį gelbsti nuo finansinio nuostolingumo? Galbūt rankų darbą pakeičianti technika? Jei taip, iš kur didžiulės lėšos jai ir jaukiems karvių namams, būsimai biodujų jėgainei ir kitiems būtinumams, užtikrinantiems sėkmingą didelio, įvairiapusio ekologinio ūkio gyvavimą, plėtrą?
– Ekologiškų daržovių auginimas sudaro nedidelę viso verslo dalį. Jos auginamos tik vienoje žemės ūkio bendrovėje „AUGA Luganta“. Auginant ekologiškas daržoves, kyla nemažai iššūkių, susijusių ir su gamyba, ir su vėlesniu produkcijos išsaugojimu, ir nepastovia rinka.
Natūralu, kad bendrovei, siekiančiai įgyvendinti didžiulio masto technologinius projektus, reikalingas ir papildomas finansavimas. Todėl dalyvaujame įvairiuose viešuosiuose projektuose ir teikiame paraiškas gauti finansavimą. Be to, 2019 m. „AUGA group“ buvo pirmoji Baltijos šalyse bendrovė, išplatinusi žaliąsias obligacijas. Pritrauktas lėšas skiriame inovatyviems projektams vystyti ir plėtrai.
– Turbūt „AUGA group“ nėra išimtis iš kitų Lietuvos ekologinių ūkių – didžioji dalis jos produkcijos eksportuojama? Į kurias šalis ir kokie produktai dažniausiai iškeliauja? Kuriuos jūsiškės bendrovės produktus labiausiai pamėgę mūsų šalies gyventojai?
– Savo produktus eksportuojame į 37 šalis. Mūsų produkcija pasiekiama JAV, Australijoje, Japonijoje, Pietų Afrikoje, beveik visose Europos ir kitose šalyse. Eksportas 2020 m. sudarė 72 proc. bendrovės pajamų.
Lietuvoje vartotojai dažniausiai perka vartoti paruoštas sriubas, pieną, šviežias daržoves, grybus, grūdinius produktus.
Tvarumo sinonimo link
– Pasidalykite „AUGA group“ ateities vizijomis.
Apsauginės juostos.– „AUGA group“ užsibrėžė tiekti ekologišką maistą nedarydama nuostolių gamtai, o ateityje – būti tvarumo sinonimu ir tapti klimato atžvilgiu neutralia bendrove. Žinoma, tvarumas įvairiose bendruomenės grupėse suprantamas skirtingai. Vartotojams tai yra tvaresnis būdas maitintis, ūkininkams – tvaresnis būdas dirbti, skolintojams ir akcininkams – tvaresnis būdas investuoti ir gauti finansinę grąžą.
Pernai žengėme naują žingsnį, pradėdami vystyti naują tvaraus ekologiško maisto standartą, orientuotą į aplinkosaugą ir ilgalaikį tvarumą. Pagrindinis mūsų tikslas – sumažinti savo sukeliamas šiltnamio dujų išlakas bendrai ir produkcijos vieneto, o ateityje tapti klimato atžvilgiu neutralia bendrove.
Minėtus tikslus planuojame pasiekti vystydami keletą technologinių projektų. Pirmasis – biodujų infrastruktūra ir jomis varomi traktoriai. Kartu su patyrusiais partneriais, mokslo ir verslo institucijomis įgyvendiname projektą ir siekiame sukurti efektyvią biodujų valymo technologiją. Tai leis atlikti žemės ūkio darbus be iškastinio kuro, panaudojant mėšlą ne tik kaip trąšą, bet ir kaip biodegalų gamybos šaltinį.
Ne mažiau svarbus ir antrasis projektas – specializuotų pašarų technologijos sukūrimas. Ja siekiame sumažinti galvijų virškinimo procesų metu išmetamą metaną. Trečiasis technologinis projektas – regeneracinė sėjomaina. Taikant šį metodą, grūdinės kultūros bus pakeistos daugiametėmis ankštinėmis žolėmis, galinčiomis kaupti anglį ir dirvožemyje kaupti azotą.
Strategijoje taip pat esame išsikėlę tikslą pagerinti augalininkystės, pienininkystės, grybų auginimo ir galutiniam vartotojui skirtų produktų gamybos efektyvumą.
– Kaimams tuštėjant turbūt susiduriate su darbo jėgos problema?
– Atsakant į šį klausimą svarbu pabrėžti, kad žemės ūkio bendrovėse samdomi nuolatiniai ir sezoniniai darbuotojai. Nuolatinių kvalifikuotų darbuotojų visada tenka paieškoti ilgiau. Tačiau negalime teigti, kad pastebime akivaizdų šių darbuotojų trūkumą. Priešingai – vis dažniau jauni žmonės iš didmiesčių grįžta į regionus.
Praėjusiais metais neteko susidurti ir su sezoninių darbuotojų trūkumu. Tai galėjo lemti ir visuotinė COVID-19 pandemija – tam tikroms įmonėms sustabdžius savo veiklą, rinkoje padaugėjo laisvų darbuotojų. Kokia situacija rinkoje vyrauja šiais metais, pamatysime jau greitai, mat šį mėnesį pradedame darbuotojų paieškas naujajam sezonui.
– Ar pandemija sunkina „AUGA group“ kasdienybę?
– Žinoma, COVID-19 pandemija sukėlė daug iššūkių dėl darbuotojų saugumo darbo vietose. Tačiau, nepaisant stipriai pasikeitusių darbo sąlygų, mūsų ūkiai dirbo įprastu pajėgumu. Ėmėmės prevencinių priemonių, kad užtikrintume savo darbuotojų sveikatą: veikla ūkiuose buvo perorganizuota taip, kad žmonės nesibūriuotų ir kuo mažiau kontaktuotų vieni su kitais. Buvo atskirtos darbų pamainos, sustabdyti atskirų ūkių darbuotojų susitikimai. Biurų darbuotojai dirba nuotoliniu būdu iš namų. Visus darbuotojus darbo vietose aprūpinome reikalingomis apsaugos priemonėmis. Jiems nuolat primename, kokių saugaus darbo taisyklių būtina laikytis.
Žemės ūkio įmonės krizės akivaizdoje išsiskiria kaip mažiausiai paveikiamos neigiamai. Tai lemia produkcijos pobūdis ir didėjantis jos vartojimas namų ūkiuose. Be to, nuo pandemijos pradžios padidėjo žmonių poreikis maitintis sveikiau, jie vis labiau rūpinasi savo sveikata.
„AUGA group“ nuotraukos
2021-04-26
Kęstutis Juščius