Tuo metu importas augo 6,5 proc. iki 30,7 mlrd. eurų, o prekybos deficitas siekė 4,4 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Bendras eksportas be mineralinių produktų augo 3,4 proc., vien lietuviškos kilmės – 1,4 proc., o importas – augo 3,1 procento.
Eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (33,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (11,1 proc.) eksportas, o importo – taip pat mineralinių produktų (23,3 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (7,9 proc.) importas.
Daugiausia eksportuota į Latviją (13,4 proc.), Lenkiją (11,9 proc.), Vokietiją (9 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,8 proc.), Vokietijos (12,6 proc.), Latvijos (8,4 proc.). Lietuviškų prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (12,2 proc.), Vokietiją (9,3 proc.), Latviją (8,6 proc.), Nyderlandus (7,7 proc.).
Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (18,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,2 proc.), chemijos pramonės ir giminingų šakų produkcijos (10,8 proc.). Daugiausia importuota mineralinių produktų (20,3 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,7 proc.), chemijos pramonės ir giminingos produkcijos (11,8 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (22,2 proc.), paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako ir perdirbtų jo pakaitalų (10,2 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (9,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,4 proc.).
Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – eksportas padidėjo 3,4 proc. (be mineralinių produktų – 5,2 proc.), lietuviškos kilmės prekių – 8,8 proc. (8,9 proc.). Tuo metu importas mažėjo atitinkamai 7,8 ir 8 proc.
Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2025 metų rugpjūčiu – eksportas augo 14,9 proc. (10,2 proc.), lietuviškų prekių – 15,5 proc. (6,9 proc.), o importas – atitinkamai 12,1 ir 9,7 proc.
Parengta pagal BNS informaciją