Augalams pavojingesnė snieginga žiema ar žiema be sniego?

Kada ir kaip pasirūpinti želdynais?

Pirmiausia, gausiai pasnigus ar sningant, nuo augalų lajų nupurtykite sniegą, kad nenulaužtų ir neišlankstytų šakų, pataria Šiaulių universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Rimanta Vainorienė. Bet nereikia purtyti viso medžio ir juo labiau tampyti už šakų, kurios per šalčius labai trapios ir greitai lūžta. Sniegą reikia purtyti medinio ar plastikinio grėblio nugarine puse, atsargiai judinant šakas iš apačios, taip sniegas lengvai nukris.

Įsivyravus šaltiems ir saulėtiems orams, visžaliams jauniems augalams (rododendrams, spygliuočiams) gali pritrūkti drėgmės, nes įšalusios šaknys negali aprūpinti lapų vandeniu. Dėl to mokslininkė pataria mažesnius augalus pridengti eglišakėmis, o didesnius – retu tinklu. Bus apsauga ir nuo sniego pertekliaus, ir nuo ryškios saulės poveikio vasarį.

„Vis tik labiausiai augalai nukenčia besniegę žiemą, kai spaudžia rimtas šaltis, – sako ji. – Tokiomis sąlygomis reikia suskubti uždengti jautresnes ar vėlai rudenį pasodintas daugiametes gėles. Geriausia apsauga – užmestos eglišakės, nuo ryškios viduržiemio saulės jos apsaugo ir visžalius augalus.“

Pašalus žemei, galima mulčiuoti nestoru durpių sluoksniu, grikių lukštų arba smulkintomis lapuočių žievėmis. Mulčias gerai apsaugo augalų šaknyną nuo šalčių. Šlapią žiemą dažnai nukenčia skroteliniai augalai.

Daugiametes gėles ilgesniais lapais, tokias kaip juka, geriau surišti virvute, kad vanduo nepatektų į skroteles. Tankiakerius alpinariumo augalus – jautresnes uolaskėles, vyrskydes, gvazdikus ir kt. – patartina uždengti skaidriu plastiku ir nenuimti jo iki pavasario. Dr. R. Vainorienė primena, kad jiems ypač pavojingi vyraujantys atlydžiai, sniegą keičiantys dažni lietūs. Spustelėjus šalčiams, dar užmeskite keletą eglišakių.

Verta prisiminti, kad augalų atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms stiprėja, jei augalus apdorojate aminorūgščių preparatais. Nupurškus atsparumo didinimo preparatais padidėja endogeninio prolino, sacharidų kiekiai, augalai geriau žiemoja. Ir ankstyvą pavasarį tokie augalai lengviau įveikia sukeltą stresą.

Ar stori sniego patalai kenkia vejai?

Purus sniegas šildo veją, per jį praeina oras. „Tačiau jei sniego sluoksnis per storas, ant vejos sužertas nuo takų, jis kenkia“, – perspėja VDU Žemės ūkio akademijos doc. Evaldas Klimas.

Ten, kur sniego susikaupia storiau, laiku neišsklaidomas ir trypiamas jis ilgiau nenutirpsta. Po atodrėkio paprastai sniegas sušąla ir sutankėja, o po sukauptomis sniego krūvomis vejoje gali atsirasti pavasarinis pelėsis. Pažeistus vejos plotus padengia baltas ar sidabriškai pilkos spalvos grybienos voratinklis.

Atsikratyti šios ligos, kaip ir bet kurios kitos, reikia žymiai daugiau pastangų ir lėšų, negu pabandyti jos išvengti. Geriau sniego perteklių išsklaidyti, ant vejos nesupilti krūvų arba išvežti iš sklypo. 

Kodėl sniegas reikalingas sodui?

Sniegas – blogas šilumos laidininkas, sako sodininkas Rokas Amšiejus. Todėl, sulaikydamas šilumą dirvoje, apsaugo sodo ir dekoratyvinius augalus. Įrodyta, kad dirvos temperatūra po sniegu yra net 15 °C aukštesnė negu plikos dirvos temperatūra. Puri, 6–10 cm storio sniego danga saugo dirvą, o taip pat ir augalų šaknis nuo iššalimo.

Gausiai pasnigus, vis tik reikėtų patikrinti, ar kiškiai ir kiti laukiniai žvėrys neapgraužė vaismedžių. Jeigu vėjas sunešė pusnis, sniegą išsklaidykite arba suminkite po medžiais, tada kiškiai nepasieks ir nežalos vaismedžių šakelių. Sumynus sniegą aplink vaismedžius, sumažėja pavojus, kad pakenks ir pelės. Sniegui staiga nutirpus, sode vėl išdėliokite nuodus nuo graužikų, mat seniau padėtus jau išnešiojo pelės arba jie sušlapo ir tapo neefektyvūs.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.