Ashburn +20,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 27 Geg 2024
Ashburn +20,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 27 Geg 2024

Auginame vaistinius smidrus (1)

2019/04/24


Pradžia. Tęsinys  Nr 9

Smidrai vienintelės tokios daržovės, aiškiai mums pranešančios apie atėjusį pavasarį. Pavasario saulė suteikia šilumos, o lietūs – drėgmės, taip reikalingos ūgliams pasirodyti dirvos paviršiuje. O kaipgi auginti vaistinius smidrus?

Lietuvoje šviežių daržovių ypač trūksta žiemos antroje pusėje ir pavasarį. Jau ankstyvą pavasarį galime auginti smidrus. Lietuvoje jie dera balandį–birželį, o Australijoje – nuo rugsėjo iki kovo.

Botaninės savybės

Vaistinis smidras (Asparagus officinalis L.) yra daugiametis, šakniastiebinis augalas. Turi storą šakotą šakniastiebį su storomis virviškomis šaknimis. Iš smidro šakniastiebio pavasarį išauga sultingi, žali arba balti, švelnaus skonio valgomi ūgliai. Žemėje ūgliai būna balti, o jiems pasirodžius dirvos paviršiuje viršūnėlės įgauna rausvai violetinę, tamsiai violetinę ar žalią spalvą.

Ūgliai dirvos paviršiuje pasirodo balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Nenupjauti ūgliai išsivysto į šakotus stiebus.

Maistinė ir gydomoji vertė 

Smidrai priklauso delikatesinių daržovių grupei. Maistui vartojami žali arba išbalinti (etioliuoti) ūgliai be chlorofilo. Jie valgomi švieži, virti, kepti arba konservuoti. Mūsų klimato sąlygomis ūglių derlius imamas gegužės pradžioje. Iš gerai išsivysčiusio kero galima gauti iki 30 ūglių.

Smidrų ūgliuose gausu baltymų, angliavandenių, vitaminų, karoteno, mineralinių medžiagų, ypač daug kalio, kalcio ir magnio. Juose yra 17 aminorūgščių, daugiausia – asparagino, kuris labai vertinamas medikų ir dietologų.

Asparaginas perduoda azotą kepenų ląstelėse vykstančioms transamininimo reakcijoms. Jis svarbus sintezuojant glikoproteinus, sudarančius kraujo plazmos, kremzlių ir odos baltymus. Asparaginas palaiko centrinės nervų sistemos pusiausvyrą, mažina nervingumą, ramina. Jis reikšmingas amoniako apykaitai, t. y. sumažina amoniako kiekį žmogaus organizme.

Triptofanas yra esminė aminorūgštis, kuri organizme nesigamina, todėl jos būtinai turime gauti su maistu. Triptofanas naudojamas daugelio organizmui būtinų medžiagų sintezei. Iš jo organizmas pasigamina neuromediatorių serotoniną ir miego hormoną melatoniną. Serotoninas reguliuoja smegenų impulsus, nuo jo priklauso miego kokybė, atsipalaidavimas, nuotaika ir apetitas, tad jis dar vadinamas nuotaikos hormonu.

Smidrų ūgliuose gausu vitamino E: viena porcija ūglių prilygsta visos dienos E vitamino normai. Šie ūgliai – vitamino A ir B grupės vitaminų šaltinis, be to, juose gausu folio rūgšties, kalio ir cinko.

Žalieji smidrai yra didesnės dietinės vertės negu baltieji, nes juose daugiau baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kt. Žaliųjų smidrų ūglių skonis geresnis, švelnesnis negu baltųjų. Skaniausia ir vertingiausia yra ūglio galvutė, nes joje susikaupia daugiausia maisto medžiagų.

Kadangi smidruose mažai baltymų ir angliavandenių, nėra riebalų, jie mažai kaloringi. Šiose daržovėse gausu balastinių medžiagų, kurios neapkrauna organizmo.

Smidrai pasižymi ir gydomosiomis savybėmis. Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis, ūgliai ir jauni stiebai. Šakniastiebiai kasami anksti pavasarį, tik pradėjus kerams želti, rečiau – vėlai rudenį, vegetacijai pasibaigus. Anksti pavasarį renkami požeminiai šviesiai violetinės, baltos arba žalios spalvos ūgliai, pasirodę dirvos paviršiuje.

Smidrų šakniastiebiuose randama glikozido asparagino, koniferino, vanilino, saponinų, taip pat rauginių ir kitų medžiagų. Smidruose esančios biologiškai aktyvios medžiagos gerina baltymų bei angliavandenių apykaitą, skatina kraujotaką, plečia kraujagysles ir mažina kraujospūdį, stiprina ir retina širdies susitraukimus, skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina kosulį. Smidrus tinka vartoti sergant diabetu, mažakraujyste, inkstų ir kepenų ligomis, taip pat tuberkulioze, bronchitu, kokliušu.

Mokslininkų duomenimis, kai kurios mineralinės medžiagos, esančios ūgliuose, skatina hemoglobino gamybą kraujyje, lėtina senėjimą, aktyvina vadinamuosius laimės hormonus, gydo lytinį šaltumą, gerina miegą, atmintį, gebėjimą susikaupti, stiprina imuninę sistemą, gerina žarnyno peristaltiką, vidurių užkietėjimą.

Liaudies medicinoje smidrų nuoviras vartojamas nuo reumato, epilepsijos, juo gydoma inkstų akmenligė. Kinų ir prancūzų liaudies medicinoje vartojamas kaip šlapimą varantis, kosulį slopinantis, uždegimą mažinantis vaistas.

Vaistinio smidro veislės Smidrų veislės kuriamos atsižvelgiant į jų auginimo vietoves, klimato sąlygas. Jos pritaikytos keturioms skirtingoms klimato zonoms, kurias apibūdina oro temperatūra ir kritulių kiekis. Išskirtos šios klimato zonos: šilto, šalto, atogrąžų ir dykumų.

Pastaruoju metu kuriamos hibridinės veislės, kuriose vyrauja vyriški augalai (apie 90–95 proc.). Vyriškų augalų hibridinės veislės labai derlingos, atsparios ligoms, išgulimams ir mechaniniams pažeidimams. Augalai dera ilgiau, neaugina sėklų.

Pagal ankstyvumą veislės skirstomos į labai ankstyvas (ūglių derlius pradedamas imti balandžio viduryje) ir ankstyvas (derlius imamas balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje).

Smidrų veislės skirstomos ir pagal ūglių spalvą. Pagal ūglių antocianinę pigmentaciją skiriami penki veislių tipai.

Spalvų gama

Jauni ūgliai gali būti balti, žali, tamsiai violetiniai, žali su šviesiai violetiniu atspalviu ir rožiniai su violetiniu atspalviu.

   Yra keletas smidrų veislių, tinkamų auginti Lietuvoje.

‘Avalim’ – 100 proc. vyriškas hibridas, tinkantis tiek balintiems, tiek ir žaliems ūgliams auginti šalto klimato zonoje. Auginimo tankumas – 3–4 augalai metre, sodinimo gylis – 18–20 cm. 75 proc. visų ūglių būna 16–28 mm skersmens, ūglių žvyneliai labai prigludę. Šis hibridas tinkamas auginti ankstyvam derliui po plėvele ar tuneliuose.

Stiebai tvirti, neišgulantys, iki vėlyvo rudens būna žali. Šis hibridas atsparus smidrų stiebų rūdims. Dėl šių savybių veislė tinkama ir ekologiniam ūkiui.Gijnlim’ – tai 100 proc. vyriškas hibridas, ypač tinkantis tiek balintiems, tiek ir žaliems ūgliams auginti vidutinio klimato zonoje. Šis hibridas labai ankstyvas ir pasižymi dideliu produktyvumu. Didžioji dalis ūglių būna 16–24 mm skersmens, ūglių žvyneliai labai prigludę, ūgliai tiesūs.

Dr. Audronė ŽEBRAUSKIENĖ

VDU Žemės ūkio akademijos docentė    
Dalintis
2024/05/27

Vietos maisto sistemos: dramblys kambaryje, tačiau niekas apie jį nešneka

(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto sistema – potenciali socialinė inovacija. Ji gali tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialine infrastruktūra, smulkiojo verslo pradžia, naujai sukurtomis darbo vietomis ar vietoje užaugintos žemės ūkio pr...
2024/05/27

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo i...
2024/05/27

Nuogąstavimai pasitvirtino: Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Hidrologinių tyrimų skyriaus atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims, pavojingai mažą ribą.
2024/05/27

Ministras K. Navickas siekia, kad padidinti muitai būtų taikomi kuo platesniam rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos sąrašui

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje dalyvaujantis  žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paragino Europos Komisiją (EK) kuo skubiau išplėsti iš Rusijos ir Baltarusijos į ES importuojamų žemės ūki...
2024/05/27

Sveikatos apsaugos sistemų ekspertė: kai kurie Lietuvos rodikliai – žemiausi ES

Slopstant pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistemas sukrėtusios Covid-19 pandemijos pasekmėms, Lietuvoje neišvengiamai teks atsigręžti į ankstesnes, dar iki pandemijos vyravusias problemas.
2024/05/27

Europos Komisija: užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais – stabili

2024 m. vasarį ES prekybos žemės ūkio ir maisto produktais perteklius pasiekė 6,2 milijardo eurų, t. y. 24 proc. daugiau nei sausio mėn. Dėl gero žinomumo ir didelės gamybos ES tebėra didžiausia pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotoj...
2024/05/27

VMVT patikrinimas atskleidė šiurkščius pažeidimus mėsos perdirbimo įmonėje: nesaugi produkcija sunaikinta

Šių metų, gegužės 8–10 dienomis Valstybinės maisto ir veterijanijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius atliko planinį patikrinimą mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Riamona“, esančioje Alytaus rajone. &Sc...
2024/05/27

„Gamtos kišenėje“ – daug garsų, spalvų ir įdomybių

Šiaulių r. Gruzdžių sen. Jauneikiškių k. ūkininkai Jurgita Stancikaitė ir jos gyvenimo partneris Almis Petkevičius visus kviečia atvykti į netradicinį jų ūkį „Gamtos kišenė“. Viensėdyje galima pasigrožėti ne tik na...
2024/05/27

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: 80 šiukščių žvejybos pažeidimų, padaryta žala aplinkai – daugiau nei 41 tūkst. eurų

Per šių metų vasario–balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Iš pažeidėjų ...