Auginimo terpių gamintojai mato naują savo veiklos nišą

Pasak ATGA, kuri vienija daugelį Lietuvos įmonių, veikiančių auginimo terpių sektoriuje, vykdančiojo direktoriaus Giedriaus Kavaliausko, bet kurios strategijos pradžia yra susitelkimas ir sprendimas įsipareigoti. Asociacijos vadovo teigimu, siekiant įgyvendinti strategijos tikslus, labai svarbu, dialogas su valstybinėmis institucijomis, kurios priima įstatymines normas, reguliuojančias verslo veiklą. 

„Suprantame, kokia svarbi pusiausvyra tarp durpių potencialo panaudojimo ir mūsų natūralių ekosistemų išsaugojimo. Pramonė šiuo metu yra ženkliai pasikeitusi. Anksčiau labiau buvome orientuoti į durpių žaliavos gavybą. Šiuo metu daugiau nei 90 proc. asociacijos narių yra auginimo terpių gamintojai ir esame susitelkę į tvarumo aspektus. Mūsų tikslas – tvari pramonė. Jau dabar asociacijos nariai savo veikloje taiko aukščiausius standartus ir geriausią praktiką, o durpynus naudoja atsižvelgdami į aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius aspektus“. Pažymėtina, kad ATGA yra viena iš pirmųjų asociacijų Lietuvoje, įdiegusi ir oficialiai patvirtinusi Tvarumo strategiją, atitinkančią ESRS standartus (angl. ESRS – European Sustainability Reporting Standards)“- sakė G. Kavaliauskas. 

Jo teigimu, šiuo metu pramonei itin svarbūs ekologijos, tvarumo klausimais. Tai tikrai aktualu auginimo terpių gamybos veikloje, nes kaip ir daugelyje pramonės sričių, šioje veikloje stebimi anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai. 

„Siekiame dialogo su institucijomis dėl ŠESD, korekcijų teisiniuose aktuose dėl išnaudotų durpynų grąžinimo gamtai dalimis ir norime, kad visi kuo labiau prisidėtų prie durpių pramonės poveikio aplinkai ir nacionalinių klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo“, - pabrėžė G. Kavaliauskas. 

Jis pažymėjo, kad įmonių pareiga yra išeksploatuotuose plotuose atstatyti pelkinį režimą. 

„Atsižvelgiant į reguliavimą ir norą prisidėti prie Klimato kaitos politikos, asociacijos nariai siūlo vykdyti rekultivaciją dalimis, nelaukiant visų plotų eksploatacijos pabaigos. Rekultivacija dalimis leistų sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, jį „sulaikyti ir užrakinti“, kas ateityje dalinai kompensuotų įmonių veikloje susidarančius  CO2 išmetimus“, – teigė G. Kavaliauskas.

Europos daržininkystės ir sodininkystės pramonė intensyviai dirba siekdama sumažinti durpių naudojimą augimo terpėse, pakeičiant jas alternatyviomis atsinaujinančiomis žaliavomis, taip ir Lietuvos pramonės įmonės ryžtingai imasi veiksmų šioje srityje.

„Lietuvos įmonės jau dabar naudoja įvairias alternatyvias žaliavas: medžio pluoštą, perlitą, kokosų pluoštą ir žievės kompostą ar sapropelį. Šios medžiagos padeda užtikrinti optimalias sąlygas augalų augimui ir tuo pačiu mažina durpių kiekį auginimo terpėse. Įmonės glaudžiai bendradarbiauja su vietiniais augintojais ir mokslininkais, ieškodamos naujų sprendimų ir tobulindamos auginimo terpių sudėtį bei siūlydamos naujas įterpimo technologijas. Šis bendradarbiavimas yra esminis siekiant rasti veiksmingas alternatyvas durpėms ir užtikrinti, kad naujos medžiagos atitiktų tiek agronominius reikalavimus, tiek aplinkosaugos standartus“, – pažymi. G. Kavaliauskas.

Lietuvoje pelkės užima apie 650 tūkst. hektarų, iš jų auginimo terpių gamintojų pramonė naudoja apie 2 proc., t. y. kiek mažiau nei 14 tūkst. ha. Šiuo metu beveik visa Lietuvoje išgaunama durpių žaliava naudojama augalininkystei, auginimo terpių gamybai. Svarbu pažymėti, kad asociacijos įmonės per pastaruosius metus visiškai atsisakė energetinių, t.y. durpių kurui gavybos, taip dar labiau sustiprindamos savo įsipareigojimą tvariai ir atsakingai veiklai.

„Idea Prima" informacija

ATGA nuotraukos