Auginti nelengva, bet verta

Baklažanus auginti Lietuvoje – tikras iššūkis. Kodėl susidomėjote šiomis įno­ringomis daržovėmis?

Jie kitokie negu tradicinės daržovės. Be to, mūsų šeimoje daug vegetarų, neval­gančių net žuvies produktų, o baklažanai – puiki alternatyva pakeisti ir žuvį, ir mėsą.

Mes visi juos mėgstame. Yra begalė paruošimo būdų: pradedant kinų ar žydų virtuve, baigiant kepimu ant grotelių. Re­ceptais beveik su niekuo nesidalinu vien todėl, kad ir prieskonius naudoju tik savus, ekologiškai užsiaugintus ir pagamintus.

Atrodytų, kad šiltnamyje egzotika dvelkiantiems baklažanams būtų daug geriau, bet vis dėlto auginate lauke?

Baklažanus auginu jau septintus metus. Iš tiesų anksčiau juos bandžiau įkurdinti šiltnamyje, bet užpuolė erkės, gerų rezul­tatų sulaukti man nepavyko, derlius buvo labai menkas ir prastas.

Dabar sodinu pakeltose lysvėse su lan­kais, aptraukiu pačia storiausia agroplėve­le. Ir dar svarbu – tos plėvelės nenudengiu labai ilgai, atidengiu tik šiltą, saulėtą dieną, kai pradeda žydėti, kad apsidulkintų. Tada ir palaistau. Beje, baklažanų ir žiedai labai dailūs, subtilių spalvų.

Baklažanams reikalingas stabilus, pa­stovus žemės drėgnumas. Neturi būti nei per drėgna, nei per sausa. Drėgmės pokyčiams jie labai jautrūs.

Kada ir į kokią žemę juos sėjate?

Baklažanus daigams sėju jau vasario pradžioje oranžerijoje, nes jie dygsta ilgo­kai. Žemė tinka ta pati, kaip ir pomidorams sėti. Atėjus laikui, daigus išpikuoju į durpių puodelius, o į lysves perkeliu, kai praeina šalnų pavojus.

Žemė baklažanams sodinti mūsų ūkyje – vien humusinis kompostas. Vaizdžiai tariant, baklažanai labai mėgsta valgyti… Kadangi savo ūkyje jokios chemijos nenaudoju, kartą per sezoną lysves palaistau humusiniu tirpalu, kuriame yra gyvų mikroorganizmų, bakterijų. Šis preparatas atgaivina dirvožemį, skatina augti sveikas daržoves.

Papildomai baklažanų niekuo netrę­šiu, užtenka kasmet pasodinti vis į naują kompostą.

Kaip atskirti, kada baklažanas jau tikrai sunokęs?

Vaisius privalo atitikti veislės savybes, luobelės spalva būti gražiai išryškėjusi, o svarbiausia – odelė turi ryškiai blizgėti. Jei spalva apsiblaususi, toks vaisius laikomas peraugusiu, tinka nebent troškiniams ir ikrams gaminti.

Derliaus ankstyvumas priklauso nuo sezono sąlygų, bet jau liepą šeimą palepinu ant grotelių gamintais patiekalais.

Kokių veislių baklažanai gražiai už­derėjo pernai?

Pamėgau ‘Black Beauty’ veislės baklaža­nus, kuriuos vadinu juodąja gražuole, – jie išties karališkai atrodo, kiek storoka luobele ir truputį aitroki.

O šviesiai dryžuoti pailgieji – gaivesnio skonio, iš jų galima ruošti lengvesnius pa­tiekalus. Kai kas dryžuotuosius baklažanus vadina jūreiviškais, jiems prigalvota įvairių ir liaudiškų, ir tikrųjų veislių pavadinimų. Juos renkuosi daugiausia dėl formos. Pastaraisiais metais auginau šviesiai viole­tinius pailgus dryžius, iš kurių labai patogu gaminti vadinamuosius laivelius.

Ar nepasigendate baklažanų veislių, kurias būtų paprasčiau auginti?

Galbūt ateityje mokslininkai išves tokių veislių, kurias bus paprasta auginti net mokinukams. Manau, ši daržovė vis labiau populiarės – juk viso pasaulio žmonės tampa sąmoningesni, vis dažniau atsisako gyvulinės kilmės produktų, o baklažanai – itin gardi ir visavertė, turtingos sudėties daržovė, labai tinkama ir vegetarams, vadinamajam žaliajam racionui. 

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.