Australijoje nėra pakankamai augintojų, kad patenkintų vidaus paklausą - didžioji dalis suvartojamų lazdyno riešutų importuojama. Tikimasi, kad mokslinių tyrimų finansavimas paskatins išbandyti naujoviškus sodų apsaugos nuo paukščių metodus ir padės pritraukti naujų rinkos dalyvių.
Kova su paukščiais
Po sodus vaikščiojantis ir paukščius baidantis robotas-šuo yra tik viena idėja, kurią Australijos lazdyno riešutų augintojai taikoma siekiant padidinti produktyvumą ir sektoriaus patrauklumą.
Paukščiai riešutų augintojams kasmet padaro milijonus dolerių žalos, prarandama daug produkcijos.
Lazdyno riešutų sektorius bendradarbiauja su Charleso Sturto universiteto ekspertais pagal apsaugos nuo paukščių programą, o keturkojai robotai šunys yra tos programos dalis
Importas
Lazdyno riešutai turi didelę paklausą, Australijos augintojų yra per mažai, jie vidaus rinkos poreikių patenkinti nespėja. Taigi didžioji dalis Australijoje suvartojamų lazdyno riešutų yra importuojami.
Tokią situaciją nori pakeisti šioje pramonės srityje dirbantys specialistai.
Geoffas Gurras, žymus Charleso Sturto universiteto taikomosios ekologijos profesorius, sakė, kad Australija importavo maždaug šešis kartus daugiau lazdyno riešutų, nei buvo užauginta vietoje.
„Mes neproporcingai priklausome nuo užsienio gamybos“, – sakė jis.
Profesorius prisijungė prie lazdyno riešutų augintojų ir akademikų komandos norėdamas padėti rasti būdų, kaip paskatinti daugiau vietinių augintojų.
Investicijos
Siekdama paskatinti vietos pramonę, „AgriFutures Australia“ investavo 2 mln. USD į mokslinių tyrimų ir technologijų programą, skirtą padėti augintojams ir pritraukti naujokus.
Lazdyno riešutų augintojai veteranai Jean ir Basilas Baldwinai iš Forest Reefs (Vakarų Australija) dalyje teigė, kad paukščių kontrolė visada buvo didelė augintojų problema.
„Naujas finansavimas padės sektoriui judėti į priekį ir mums visiems išspręsti klausimus, į kuriuos nežinome atsakymų... net po 30 metų augindami lazdyno riešutus“, – sakė B. Baldwinas, – „Dėmesys bus nukreiptas į problemas, susijusias su riešutų laikymu ir džiovinimu, paukščiais ir viskuo, kas paskatintų Australijoje auginti daugiau riešutų“.
B. Baldwinas norėtų, kad vartotojai geriau suprastų lazdyno riešutų naudą maistui, farmacijos produktams ir odos bei plaukų priežiūrai.
Baldwinai savo 5000 medžių lazdyno riešutų ūkyje surengė ir robotų technologijos pristatymą.
Pristatyme dalyvavusi „AgriFutures Australia Emerging Industries“ vyresnioji vadybininkė dr. Olivia Reynolds teigė, kad naujoji mokslinių tyrimų programa padės išspręsti aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria dabartiniai augintojai. Pasak jos, programa vykdoma, remiantis Audtralijos lazdyno riešutų 2030 m. strateginiu planu, konsultuojantis su šios pramonės šakos organizacijomis, Australijos lazdynų riešutų augintojais, perdirbėjais, agronomais ir tyrėjais.
Rinka
Teigiama, kad Australijoje iš septynių verslinių rūšių riešutų lazdyno riešutai pagal pasodintų medžių skaičių ir užaugintos produkcijos kiekį užima paskutinę vietą.
Tikimasi, kad 2025 m. Australijoje šių riešutų derlius sieks 6 500 tonų, palyginti kai migdolų – 140 000 tonų, makadamijų – 70 000 tonų.
T. Ranfordas mano, kad lazdyno riešutai vieną dieną gali pakeisti rinką ir tapti vienais populiariausių.
Sektorius Australijoje patyrė skaudų smūgį 2023 m., kai italų „Ferrero Group“ atsisakė savo 2700 ha riešutų ūkio pietinėje Naujojo Pietų Velso dalyje ir nukirto apie milijoną riešutmedžių.
Šiuo metu augintojų grupėje 55 nariai, daugiausia tai mažesni augintojai, dirbantys vėsesnio klimato zonose. Dabar siekiama šį skaičių padidinti, į verslą ypač stengiantis pritraukti jaunimą.
Parengė Ričardas Čekutis