Kaip rašo „ABC News“, baiminamasi, kad daugybė galvijų, avių ir ožkų žuvo arba dingo be žinios dėl niokojančių potvynių. Gyvūnų skaičius gali išaugti iki pusės milijono.
O „The Guardian“ praneša, jog užtvindyta teritorija yra daugiau nei keturis kartus didesnė už visą Jungtinę Karalystę arba Prancūziją ir Vokietiją kartu sudėjus. Jeigu šios potvynio užlietos teritorijos būtų atskira šalis, tai ji užimtų 31-ą vietą pagal dydį Žemėje.
Australijos meteorologijos biuras nurodė, kad daugelyje Kvinslando ir Naujojo Pietų Velso vidaus stebėjimo stočių registruoti kovo mėnesio ar metinių kritulių rekordus. Vien tik per keturias dienas (nuo kovo 23 d. iki 26 d.) Pietų ir Pietvakarių Kvinslando dalyse iškrito daugiau nei vidutinis metinis kritulių kiekis. Dideli potvyniai tęsiasi kai kuriose Kvinslando dalyse ir tolimoje šiaurinėje Naujojo Pietų Velso dalyje. Tikėtina, kad tai tęsis daugelį savaičių, nes potvynių vandenys lėtai juda link Kati Thandos-Eyre ežero.
NASA praneša, jog šis ežeras, esantis žemiausiame natūraliame Australijos taške, didžiąją metų dalį yra sausas. Kas kelerius metus šiek tiek vandens nuteka iki pat ežero, tačiau retai kada jis užsisipildo. Paskutinį kartą tai nutiko po neįprastai gausaus lietaus 2019 m., kai telkinys buvo užpildytas apie 80 proc.
Pastarosiomis savaitėmis dėl neįprastai smarkių liūčių įprastai sausoje rytinėje valstijoje upės išsiliejo iš krantų. 500 000 km² buvo užtvindyta, ir tai buvo didžiausias potvynis per pastaruosius 50 metų.
Meteorologai perspėja apie naujas liūtis ir paskelbė keletą įspėjimų apie potvynius didelėse Kvinslando dalyse. Kai kuriuose vietovėse jau matuojamas kritulių kiekis, kuris paprastai iškrenta per metus.
Kvinslando Pirminių pramonės šakų departamento generalinis direktorius Graeme'as Boltonas teigė, kad gali būti prarasta 20 proc. visų gyvulių.
Pasak vietos žemės ūkio grupės „AgForce“ generalinio direktoriaus Shane'o McCarthy, ilgalaikis stichijos poveikis žemės ūkiui yra didžiulis. Jo manymu, galvijų bandų atkūrimas yra ne vienerių metų, jei ne ištisos kartos, darbas, nes visa genetika ir ankstesni veisimo rezultatai buvo sunaikinti. Tikrasis nelaimės mastas sunkiai suvokiamas ir aiškėja tik dabar.
2025 m. balandžio 2 d. buvo paskelbta, jog per potvynius jau nuskendo 100 000 įvairių ūkinių gyvūnų, tačiau šiuo metu jų yra gerokai daugiau ir nuostoliai tebetikslinami. Valstijos žemės ūkio ministras Tony‘s Perrettas mano, kad skaičiai ir toliau augs.
Pavyzdžiui, australų ūkininkė Louise Hoch iki potvynių laikė 7000 ožkų. Dabar ji mato, kad beveik pusės jų nebėra. Pasak ūkininkės, maždaug 85 proc. jos ūkio, kuris apima 25 000 hektarų, atsidūrė po vandeniu, kai kurios vietos iki šiol vis dar nepasiekiamos.
Kvinslando provincijos valdžia mato skubios pagalbos poreikį ir, bendradarbiaudama su Nacionaline ekstremalių situacijų valdymo institucija, jau suteikė daugybę dotacijų ir paskolų.
Pradinis įsipareigojimas skirti 5 milijonus Australijos dolerių (maždaug 2,6 milijono eurų) subsidiją pašarams buvo daugiau nei dvigubai padidintas iki 12 milijonų Australijos dolerių (6,8 milijono eurų), siekiant užtikrinti, kad gyvybiškai svarbūs pašarai pasiektų dėl stichijos įstrigusius gyvulius. G. Boltonas akcentavo, kad į nukentėjusias vietoves būtina šieną pristatyti operatyviai, nes lietūs ir vėl gali prapliupti bet kuriuo momentu.
„Mes pradedame reaguoti į nelaimę, tačiau atsigavimas užtruks mažiausiai 12 mėnesių, o kai kuriems ūkiams tai gali užtrukti daug ilgiau. Pagrindiniai prioritetai apima ypatingos svarbos infrastruktūros atkūrimą ir pagalbą atkuriant atsargas“, - sakė G. Boltonas.
2019 m. pradžioje Kvinslando tolimąją šiaurės vakarų dalį užklupo katastrofiški potvyniai, sukeldami vieną baisiausių nelaimių valstijos istorijoje. Ypač nukentėjo gyvulininkystės sektorius.
Apskaičiuota, kad tuomet žuvo 457 000 galvijų, 43 000 avių, 710 arklių ir daugiau nei 3 000 ožkų.
Potvynis, apėmęs 11,4 milijono hektarų, padarė didelę žalą infrastruktūrai ir nekilnojamojo turto objektams, masiškai buvo apsemtos ganyklos.
G. Boltonas akcentavo, kad dabartinė nelaimė yra precedento neturinti tiek mastu, tiek sunkumu – potvynių lygis daugelyje sričių viršijo visus ankstesniu rekordus. Jis pripažįsta, jog dėl patirtų nuostolių kai kurie ūkininkai gali būti priversti apskritai atsisakyti ūkininkavimo.
Parengė Ričardas Čekutis