Panašu, jog tai yra kruopščiai suplanuotų vagysčių serija, paveikusi net kelias vietoves, o bylos mastas sukėlė vietos bitininkų pasipiktinimą.
Pasak portalo „Smithsonian Magazine“, nusikaltėliai naudojo sudėtingus metodus ir iš daugiau nei 40 avilių paėmė ištisus bičių šeimas su perais. Bitininkai mano, kad tokiai operacijai reikėjo specialių žinių, patirties ir tinkamos įrangos, todėl įtaria, kad nusikaltėliai galėjo būti pačių bitininkų bendruomenės nariai.
Tai ne pirmas masinės bičių vagystės atvejis Australijoje. Gegužę Naujojo Pietų Velso valstijoje buvo pavogta apie 80 avilių. Jų vertė siekia apie 150 000 JAV dolerių.
Ekspertai mano, kad viena iš tokių nusikaltimų skaičiaus didėjimo priežasčių gali būti varozės erkių , parazito, grasinančio bičių šeimoms ir jas naikinančio, plitimas. Dėl didėjančių bičių šeimų nuostolių sveikos ir išsivysčiusios šeimos tampa ypač vertingos.
Be finansinės žalos bitininkams, vagystės taip pat kelia rimtą grėsmę žemės ūkiui. Remiantis vietos bitininkų perspėjimais, daugiau nei 30 procentų regioninės maisto gamybos tiesiogiai priklauso nuo apdulkintojų, tarp kurių bitės atlieka svarbų vaidmenį.
Nuo vagysčių nukentėję bitininkai savo nuostolius vertina dešimtimis tūkstančių dolerių. Tačiau finansinė žala yra gerokai didesnė nei pavogtų bičių šeimų rinkos vertė.
Kaip skelbia „The Economic Times“, vagystės įvyko maždaug avokadų auginimo sezono metu – laikotarpiu, kai komercinių apdulkinimo paslaugų paklausa yra ypač didelė. Todėl įsitvirtinusių šeimų praradimas tuo metu gali turėti įtakos tiek tiesioginei avilių vertei, tiek numatomoms pajamoms iš žemės ūkio darbų.
Vienas bitininkas pavogtų avilių vertę įvertino apie 20 000 Australijos dolerių, nors bendras ekonominis poveikis gali būti didesnis, įskaičiavus prarastą medaus gamybą ir apdulkinimo darbus. Be to, sunaikintų ar pavogtų bičių šeimų atkūrimas reikalauja papildomo laiko, išteklių ir profesionalų darbo.
Padėtį dar labiau apsunkina Varroa erkės (Varroa destructor), vieno pavojingiausių bičių parazitų, plitimas. Pasak „Smithsonian Magazine“, parazitas Australijoje nebuvo užregistruotas iki 2022 m. birželio mėn., tačiau nuo to laiko smarkiai išplito.
Varroa silpnina bičių šeimas ir apsunkina joms atsigavimą, todėl vagystės yra papildomas smūgis tuo metu, kai bitininkai ir taip susiduria su rimtomis bičių sveikatos problemomis.
Masinės vagystės sukėlė dar didesnį nerimą Australijos bitininkams, kurie jau susiduria su sunkumais, mėginant išsaugoti bičių šeimas ir palaikyti gamybą.
Juos ypač neramina tai, kad, sprendžiant iš vagysčių įvykdymo būdo, nusikaltėliai turėjo būti susipažinę su bitininkystės įranga ir procedūromis. Todėl kyla įtarimas, kad už nusikaltimų gali slypėti kažkas iš pačios bitininkystės profesijos.
Bandydami atsigauti po nuostolių ir apsaugoti likusius avilius, bitininkai perspėja, kad nuolatinės vagystės gali turėti pasekmių, kurios peržengia individualių ūkių ribas ir kelia grėsmę platesnei žemės ūkio produkcijai.
Parengė Ričardas Čekutis