Galvijų augintojai – pagrindiniai miškų naikinimo kaltininkai?

Diskusijos kilo didiesiems Australijos prekybos tinklams paskelbus metines tvarumo ataskaitas. Ataskaitose vertinamas galvijienos produktų poveikis aplinkai, daugiausia siejant su miškų naikinimu, konstatuoja abc.net.au.

Aplinkosaugininkai palankiai vertina prekybos tinklo „Coles“ sprendimą prekiauti tik tokia galvijiena, kurią auginant nebuvo naikinami miškai. Priešingai, kritikuojama „Woolworths“ politika, kurios prioritetai kiti. 

Skirtingi požiūriai

„Coles“ ataskaitoje teigiama, jog mažmeninės prekybos tinklas pasirengęs atsisakyti galvijienos, susijusios su miškų naikinimu.

Tuo tarpu „Woolworts“ galvijienos sektoriaus miškams keliamą riziką įvertino kaip menką.

Australijos gamtos apsaugos fondas (ACF) pasmerkė „Woolworths“ nuostatą bei palankiai įvertino „Coles“ žingsnį, teigdamas, kad ūkininkai kasmet „buldozeriais išlygina šimtus tūkstančių hektarų žemės“. Gamtosaugininkai nori, kad prekybos centrai ir greitojo maisto restoranai boikotuotų jautieną, kurią auginant prisidedama prie miškų naikinimo.

Gamtosaugininkai nori, kad prekybos centrai ir greitojo maisto restoranai boikotuotų jautieną, kurią auginant prisidedama prie miškų naikinimo.

ACF verslo ir gamtos vadovas Nathaniel‘is Pelle netgi teigė, kad galvijų augintojai yra pagrindiniai Australijos miškų naikinimo kaltininkai.

Tačiau visų Australijos galvijų augintojų interesams atstovaujančios organizacijos „Cattle Australia“ generalinis direktorius Willas Evansas teigė, kad šio teiginio nepatvirtina nei pramonė, nei mokslas, nei Australijos vyriausybės nustatyti ūkininkavimo standartai ir kad tai yra tik dar vienas išpuolis prieš žemės ūkį.

Anot W. Evanso, tam tikri medžių kirtimai vyksta, tačiau jie gerai pasverti ir vyksta atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, taip pat ir galimą poveikį biologinei įvairovei.

Prekybos centrų pozicijos

„Coles“ jau pranešė, kad iki 2025 m. pabaigos nutrauks su miškų naikinimu siejamos jautienos tiekimą ir prekybą. „Rengdamiesi nustatyti šį tikslą, bendradarbiavome su gamintojais, tiekėjais, pramonės asociacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis“, – komentavo prekybos tinklo atstovas spaudai.

Savo tvarumo ataskaitoje „Woolworths“ teigia: „2025 m. gegužės mėn. po išsamaus bendradarbiavimo su Australijos vyriausybe, Europos Komisija iš naujo įvertino Australiją kaip mažos rizikos šalį, atsižvelgdama į daugelį metų įvykusius žemės valdymo praktikos pokyčius Australijos jautienos pramonėje.“

„Woolworths“ įsipareigoja prekiauti tvaria jautiena, tačiau dar didesnį susipūpinimą kelia tokios prekės, kaip kakava, popierius, mediena, palmių aliejus ir soja gyvulių pašarams. Šie produktai kelia didesnę miškų naikinimo riziką nei Australijos jautiena.

Tvarumo sistema

ACF vadovas N. Pelle teigė, kad prekybos centrai privalėtų turėti prieigą prie Nacionalinėje gyvulių identifikavimo schemoje (NLIS) saugomų duomenų – gyvūnų judėjimo registro, pagrįsto ūkininkų pateikta informacija, siekiant užtikrinti biologinį saugumą ir maisto saugą.

„Daugeliu atvejų prekybos centrai ir greito maisto restoranai, iš kurių perkame jautieną, neturi jokios galimybės žinoti, ar jų parduodama jautiena yra susijusi su miškų naikinimu, ar ne“, – sakė jis.

Šiemet „Beef Australia“ Tvarumo valdymo grupė paskelbė Australijos jautienos tvarumo sistemos (ABSF) metinę apžvalgą, kurioje pirmą kartą pateikiami duomenys apie sektoriaus pažangą siekiant tvarumo tikslų. Ataskaita nepatvirtina aplinkosauginių grupių nuogąstavimų. Galvijų auginimui tenka daugiau nei pusę Australijos sausumos, todėl ji yra vienas svarbiausių veikėjų, sprendžiant tokius aplinkosaugos iššūkius, kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės didinimas.

Vartotojai giria ūkininkus

Australijos jautienos vartotojai, susibūrę į asociaciją „Mėsėdžių draugija“, taip pat atkreipia dėmesį, jog šalies ūkininkai, taikydami regeneracinius metodus, tokius kaip minimalus dirvožemio trikdymas, ganyklų biologinės įvairovės didinimas ir organinio kompostavimo taikymas, aktyviai atkuria buveines, remia įvairias laukinės gamtos populiacijas ir gerina vandens kokybę.

Taip pat teigia, jog tiksliojo ūkininkavimo technologijos padeda Australijos ūkininkams apriboti miškų kirtimą ir buveinių naikinimą. Pažangios priemonės, tokios kaip GPS žemėlapiai, dronai ir nuotolinis stebėjimas, leidžia tiksliai stebėti ganyklų sveikatą, gyvūnų judėjimą ir žemės naudojimą.

Pasitelkdami šias technologijas, gamintojai vengia nereikalingo žemės valymo bei lyginmo buldozeriais, nustato degradavusias teritorijas tiksliniam atkūrimui ir optimizuoja galvijų ganymo modelius.

Parengė Ričardas Čekutis