Australijos ūkininkams nusibodo diktatas – patys imasi grūdų eksporto

Ričardsonų šeima, kuriai dabar priklauso logistikos ir tiekimo bendrovė ‘Commodity Ag‘, liepą eksportavo pirmąją savo grūdų siuntą. Joje daugiau nei 20 tūkst. t šeimos ūkyje užaugintų kviečių, kurie buvo gabenami 40 tūkst. t krovininiu laivu į Surabają (Indonezija). Tai pirmas kartas, kai nepriklausomas žemės ūkio verslas tiesiogiai konkuruos su šiame regione dominuojančiu grūdų prekybininku „Cooperative Bulk Handling“ (CBH).

Ričardsonai yra penktos kartos ūkininkai, o jų įmonė šiuo metu valdo 13 ūkių, ūkininkauja 21 300 ha plote ir per sezoną pagaminama apie 59 tūkst. t kviečių, miežių, rapsų, avižų, lubinų tiek eksporto, tiek vidaus rinkoms.

Vis tik tai nėra pirmas pavyzdys šioje šalyje. Dar praėjusių metų rudenį panašios iniciatyvos ėmėsi kiti du grūdų augintojai. Jie į Omaną išsiuntė 35 tūkst. t kviečių siuntą ir iškart ėmėsi planuoti antrąją. Viktorijos valstijoje ūkininkaujančiam Andrew Weidemannui logistika susiklostė labai palankiai, tik jo kolegai Barry Large‘ui iš Vakarų Australijos teko pripažinti, kad Džilongo uostas geografiškai nėra patogus, tačiau vylėsi, jog ateityje pavyks rasti patogesnį sprendimą.

Šių metų liepą pirmąjį siuntinį į užsienį išplukdžiusi ‘Commodity Ag‘ pabrėžia, kad net ir smulkieji grūdų prekybos žaidėjai turi galimybių konkuruoti su šioje srityje dominuojančia CBH, kuri leidžia sau nusigręžti nuo mažesniųjų ūkininkų interesų.

Sėkmė, kuri lydėjo pirmąją siuntą, paskatino Ričardsonų šeimą pakviesti prie jų prisijungti ir kitus regiono ūkininkus. Veiklą pradėjusi su kviečių grūdais naujoji įmonė jau ieško galimybių patekti į nišinių produktų rinkas ir transportuoti ankštines kultūras, pavyzdžiui, lęšius ar pupeles.

Skaičiuojama, kad Vakarų Australijos grūdų eksporto vertė siekia maždaug 5,9 mlrd. JAV dolerių per metus ir yra penkta pagal dydį valstijos eksporto pramonė. Daugiausia iš regiono išvežama geležies rūdos, naftos, dujų, aukso ir ličio.

Kodėl ūkininkai imasi tokių sprendimų?

‘Commodity Ag‘ apskaičiavo, kad sprendimas gabenti ūkyje išaugintus grūdus patiems yra „ekonomiškai naudingesnis“ nei likti su CBH, mat grūdai auginami ir saugomi šeimos ūkiuose.

Įmonės tiekimo grandinės plėtros vadovas Casey Naisbitt Australijos žiniasklaidos kanalui ABC tvirtino, kad mažiems žaidėjams, tokiems kaip jie, apsimoka prekiauti tuose sektoriuose, kuriuose CBH prekiauti nenori.

‘Commodity Ag‘ tikisi, kad nuo šiol galės pigiai gabenti grūdus tiesiai iš ūkio, o galimybė patiems kontroliuoti grūdų kelią nuo ūkio vartų iki uosto jiems suteikia daug privalumų.

Ūkininkų žingsnis nenustebino Australijos pramonės atstovų. Jie pastebi, kad augintojai jau anksčiau yra kalbėję, jog reikia daugiau eksporto galimybių.

Net buvęs CBH pirmininkas Neilas Wandellas, komentuodamas situaciją ABC, perspėjo, kad vis daugiau ūkininkų sieks apeiti CBH: „Jie (CBH) kelia kainas pagal vartotojų kainų indeksą, o tai gali labai greitai atsiliepti.“

Jo nuomone, konkurencija yra neišvengiama, todėl didžiajai grūdų krovos įmonei teks nuspręsti, palaikyti ją ar kovoti. Vis tik N. Wandellas nemano, kad, ūkininkams apsiėmus patiems organizuoti grūdų eksportą, CBH praras daug klientų ir patirs didelių nuostolių. Jis įsitikinęs, kad šis verslas bus labiau susiję su nišine produkcija, kuri lyderiaujančiai įmonei didelio pelno ir taip neatneša.

ŪP portalo informacija

‘Commodity Ag‘ nuotr.