Avių augintojas: „Naujos veislės avies mėsytė visiškai kitokia“

Juodpėnų kaime (Šimonių sen., Kupiškio r.) gyvenantis Raimundas Kalinkevičius pasidžiaugė, kad šiuo metu augina daugiau nei 100 avių. Visos – sufolkų veislės. Jas pradėjo auginti prieš šešerius metus. Po dvejų metų Raimundo dukra Otilija Pošiūnė įregistravo ūkį savo vardu ir taip tėtis tapo tikru ūkininku, prižiūrinčiu jos ūkį.

Patiko kitokia aviena

Priežastis, kodėl Raimundas dabar augina tik sufolkus, paprasta. Kartą žentas Daumantas, kurio tėvai gyvena Anykščių rajone ir ten augina šios veislės avis, atvežė paragauti avienos.

„Ji labai patiko, naujos veislės avies mėsytė visiškai kitokia, palyginti su seniau ragauta. Juk būdavo ir lajaus, ir aštrus avienos kvapas. Valgydamas šio ėriuko mėsą, nelabai suprasi, ar čia aviena, ar triušiena. Paragavome mėsytės ir sugalvojome patys įsigyti šios veislės avių“, – pasakojo Raimundas.

Pirmąsias avis nusipirko iš vieno Kėdainių rajono ūkininko. Deja, pasitvirtino tiesa, kad perkant reikia išmanyti apie sufolkus, žinoti, kaip jie atrodo. Pasak Raimundo, šios veislės ėriukai labai sparčiai bręsta, ėriavedės palyginti lengvai ėriuojasi, nebaigščios, bet priežiūros reikia daugiau nei kitų veislių avims, pavyzdžiui, Romanovo. Tad pirmasis pirkinys nebuvo grynieji sufolkai.

Su kilmės dokumentais tikrųjų šios veislės avinų nusipirko vėliau – po poros metų.

Įsigijo grynaveislių

„Parsivežiau iš Radviliškio rajone ūkininkaujančios Jolantos Beržanskienės, iš širvintiškio Jono Kajotos. Pastarojo uošvis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo auginti sufolkus, nedidelę jų bandą įsigijo Vokietijoje. Kai avių atsirado daugiau, pradėjome mąstyti, kuria kryptimi pasukti: jas auginti mėsai ar veislei. Nusprendėme, kad būtų geriau laikyti veislei, nes priešingu atveju reikėtų pjauti, o tą daryti būtų gaila, kai pats augini. Tada įstojome į Lietuvos avių augintojų asociaciją, kad įvertintų avių eksterjerą, pasikvietėme specialistę Kristiną Milišiūnienę“, – prisiminė Raimundas.

Be to, parduoti gyvas avis veislei yra pelningiau. R. Kalinkevičiaus teigimu, jo ūkiui Lietuvoje tapus žinomesniam, už gyvą avį galima gauti 40–50 eurų daugiau nei parduodant ėrieną.

Raimundas dabar skerdžia labai nedaug avių – tik savo šeimai, giminaičiams, draugams. Norint parduoti mėsą, reikėtų nemažai investuoti – pastatyti skerdyklą, įrengti mėsos išpjaustymo cechą. „Reikia turėti laiko ir turguje sėdėti, būtinai įsigyti transporto priemonę su šaldytuvu. Visa tai nemažai kainuoja“, – svarstė pašnekovas.

Pasinaudojo parama

Kartu su nuomojama ūkininkas dirba 80 ha žemės. Didžiąją dalį užima ganyklos, gyvulių pašarui sėja miežių ir vikių mišinį. Pernai ūkio savininkė Otilija teikė paraišką gauti Europos paramą. Buvo skirta 15 tūkst. eurų, už paramos lėšas, pridėję 2 tūkst. eurų savų pinigų, įsigijo naudotą 90 AG traktorių.

Dukra Otilija dirba Rokiškyje vaistininke, dabar Raimundui augina anūką Raigardą. Su vyru Daumantu ji dažnai atvyksta į savo tėviškę, nes darbo avių ūkyje tikrai netrūksta.

Beje, dar anksčiau R. Kalinkevičius laikydavo vieną arba dvi avis. „Mano seneliai irgi tradiciškai turėdavo keletą avyčių. Esame kilę iš Dzūkijos, o ten kiekviename kieme būdavo avių“, – pasakojo Raimundas.

Sufolkai – populiarėjanti avių veislė

Gintarė KISIELIENĖ

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė

„Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje buvo daugiau nei 145 tūkst. avių, jas laikė 9 490 avių augintojų, o 2019 m. gruodžio 1 d. buvo atitinkamai 158 tūkst. avių ir 9 984 laikytojai. Palyginti su praėjusiais metais, avių sumažėjo 13 tūkst., sumažėjo beveik 500 laikytojų, šalyje ir toliau dominuoja smulkūs avių ūkiai.

Dabar yra labai didelis susidomėjimas mėsinių avių auginimu, nes jos turi gerą perspektyvą vidaus bei užsienio rinkose. Visame pasaulyje labiausiai vertinama aviena, ypač jaunų ėriukų mėsa. Jos trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Lietuvoje vis dar dažnai ėriena ir aviena parduodama pagal skelbimus, kuriuose teigiama, kad tai aukštos kokybės mėsinių veislių ėrienos mėsa. Tačiau dauguma šių avių bei ėriukų vis dar gaunama iš prieauglio, kuris užaugintas iš Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių ar Romanovų (ši veislė yra nereikli ir nuo seno auginama ne tik dėl mėsos, bet ir dėl kailio) mišrūnų. Deja, nė viena šių veislių nėra mėsinė. Todėl tokių avių mėsos kokybė toli gražu neprilygsta vakarietiškų mėsinių veislių – Vokietijos juodgalvių, sufolkų, tekselių, „Ile de France“, šarolė, „Dorper“ ir kitų mėsinių veislių – ėrienos kokybei.

Norint aprūpinti rinką paklausia ir kokybiška mėsa, būtina ne tik steigti stambius avininkystės ūkius, bet ir auginti perspektyvių mėsinių veislių avis. Viena iš tokių yra sufolkų veislė – mėsinės ir priklauso juodgalvėms avims.

Pirmosios 35 šios veislės avys į Lietuvą iš Lenkijos buvo įvežtos ir užregistruotos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazėje 2002 m. Vėliau jų buvo įvežta iš Vokietijos, Anglijos, Nyderlandų. Šių avių populiacija Lietuvoje yra pagrįsta importuojamais veisliniais gyvūnais ir jų grynaveisliais palikuonimis, taip pat 5-osios Lietuvos juodgalvių veislės kartos palikuoniais.

Sufolkų veisimo programa siekiama gerinti šios veislės avių produktyvumą su veislei būdingais privalumais. Veisimo programa skirta sufolkų veislės avių veisėjams, augintojams, savininkams ir kitiems asmenims, prisidedantiems prie veislės gerinimo. Lietuvoje veisiamos europietiško tipo sufolkų veislės avys. Sufolkai (angl. Suffolk) – avių veislė, išvesta Pietryčių Anglijoje (Jungtinė Karalystė), Safolko grafystėje. Tai mėsinės avys. Veislė išvesta mišrinant vietines „Norfolk Horn“ raguotąsias avis su „Southdown“ avinais.

Sufolkų avys yra stambios, labai juoda bevilne iki paausių galva ir bevilnėmis kojomis, neturi ragų. Labai judrios ir ištvermingos, iš 100 ėriavedžių pirmais metais gaunama nuo 125 iki 140 ėriukų, antrais metais – nuo 140 iki 170 ėriukų. Ėriukų svoris atvedus vieną jauniklį būna nuo 4,5 iki 6,5 kg, o du – nuo 3,5 iki 5,5 kg. Paros ėriukų prieaugis gali siekti nuo 400 iki 450 g. Jau 3 mėnesių nupenėti ėriukai sveria nuo 30 iki 35 kg, jų skerdienos išeiga siekia 48–50 proc.

Nors šios avys gerai prisitaiko prie įvairiausių klimato sąlygų, joms būtina užtikrinti visavertį šėrimą. Subrendę avinai sveria nuo 110 iki 140 kg, o ėriavedės – nuo 70 iki 85 kg, nuo šių avių prikerpama 3,5–6 kg 7–9 cm ilgio baltos vilnos, kuri yra 48–50 plonumo klasės, 30–34 mikronų storio. Sufolkų veislės avys gali būti veisiamos grynuoju veisimu, taip pat avinai gali būti naudojami kitų veislių mėsinėms savybėms pagerinti.

Gerai išreikštos šios veislės avių mėsinės formos: gili, plati krūtinė, ilga nugara, mėsingos vidinės ir išorinės kumpių pusės. Tai vislios avys, kurių skerdena yra geros kokybės. Veislės privalumai: ištvermingos, pasižymi geromis vilnos ir mėsos savybėmis, pieningos ir gana vislios.

Veisimo tikslas – auginti nuo vidutinio iki didelio stambumo anksti bręstančias ryškiomis mėsinėmis savybėmis (užpakalio, nugaros, krūtinės) pasižyminčias avis. Pirmą kartą kergti galima nuo 10 mėn. Ruja – sezoninė, ilgai trunkanti.

Lietuvos avių augintojų asociacija vienija 256 narius, iš kurių 33 bandų savininkai šiuo metu augina 1 563 Sufolkų veislės avis. Kilmės knygos pagrindiniame skyriuje šiuo metu gyvų šios veislės avių įrašyta 368 vnt., iš kurių 290 – ėriavedės ir 78 avinai. Per 2020 m. asociacija į kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašė 278 avis, iš jų 218 ėriavedžių ir 60 avinų. Šiais metais iš užsienio rinkų buvo gautas ne vienas prašymas įsigyti grynaveislių sufolkų veislės avių su kilmės pažymėjimais, tačiau labai gaila, bet tokio kiekio kol kas Lietuvos veisėjai neužaugina, nes daugumą veislinių avyčių pasilieka savoms bandoms didinti ir plėsti. Gyvulių veisimas – ilgas ir sunkus darbas, rezultatus duodantis tik po tam tikro laiko. Kita vertus, kas pereina nuo paprastų mišrūnų auginimo ir įsigyja mėsinių veislių avių arba pradeda gerinti savąsias su mėsinių veislių reproduktoriais, greitai pamato rezultatą. Lietuvos avių augintojų asociacija visada atvira visiems avių laikytojams, norintiems užsiimti ne tik avių veisimu. Laukiami tiek pažengę, tiek ir pirmuosius žingsnius šioje gyvulininkystės šakoje žengiantys laikytojai.“

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Raimundo KALINKEVIČIAUS asmeninės nuotraukos

2021-01-12