Avių augintojų valdininkai negirdi

Augintojų mažėja

VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 7 925 avių laikytojai – 6,45 proc. mažiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Įregistruotų avių skaičius, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 4,52 proc., iki 139 tūkst. vnt. Šių metų gruodžio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 7 799 avių laikytojai, įregistruotų avių skaičius siekė 127 898. Daugiausia avių buvo įregistruota Alytaus, Vilniaus ir Anykščių r. savivaldybėse. Daugiausia avių vienam laikytojui teko Zarasų (po 34 avis), Anykščių (po 33 avis) ir Radviliškio (po 30 avių) r. savivaldybėse.

Mūsų šalyje daugiausia avių buvo auginta 2017 m. – jų skaičius siekė 175 tūkst., tačiau vėliau avių kasmet mažėjo. Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius, tam priežasčių yra daug. „Vieni, vyresnio amžiaus avininkai, jau baigė savo veiklą, o jaunimas į jų vietas neatėjo, kiti pradėjo užsiimti kitomis veiklomis, treti – atsitiktiniai žmonės, kurie į šį sektorių buvo atėję tikėdamiesi, kad Dievulis avis užaugins... Ir, be abejo, vilkai – ne paskutinėje vietoje“, – vardijo Ž. Augustinavičius. ŪP pašnekovas teigė, kad pastaruoju metu avių augintojams nėra problemų realizuojant avis ir avieną, todėl jų būtų galima užauginti ir daugiau. Tačiau avininkystė – darbui imlus sektorius. Todėl neretai ūkininkai pasirenka lengvesnį darbą.

Reikalingas kiekis

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius minėjo, kad avininkystės sektoriaus traukimasis nenuteikia optimistiškai. „Nematome perspektyvos. Tuo metu kai sektorius didėjo, turėjome viltį, kad atsiras dar daugiau augintojų, kad galėsime pasiūlyti didesnius komercinius kiekius. Eksportui reikia kiekio. Mano žiniomis, aviena per didžiąsias įmones nėra eksportuojama. Galimybių eksportui yra, bet nesusidaro ekonominės prielaidos“, – teigė redakcijos pašnekovas.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) tarybos pirmininkas Rimantas Kairys pasidžiaugė šiųmečiu eksportu – į Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją avių išvežta daugiau. „Dėl Europoje plintančios mėlynojo liežuvio ligos atsiradę veterinariniai apribojimai pakoregavo eksportą, ėriukų iki metų amžiaus eksportas galėjo būti daug didesnis“, – tvirtino R. Kairys. Jis minėjo, kad šiais metais, palyginti su praėjusiais, per surinkimo centrą buvo išvežta 1,5 tūkst. daugiau avių.

Su LAAA nariais bendradarbiaujančios bendrovės teigė, kad yra pasirengusios supirkti daugiau avių. „Paklausa yra, tačiau nėra pasiūlos. Galime supirkti daugiau avių“, – kalbėjo UAB „Hibridas“ vadovas Tautrimas Tautkevičius.

Kooperatyvo „Avininkas“ direktorius Vytautas Dzinguliavičius ŪP tvirtino, kad mūsų šalyje išaugintos avienos ir ėrienos Lietuvos rinkai pakanka. „Lietuviškos avienos ir ėrienos vartojimas yra išaugęs, ją perka didmiesčiuose gyvenantys mūsų kraštiečiai, kitataučiai“, – pabrėžė ŪP pašnekovas.

Vartojimas nedidelis

Pasak LMPA direktoriaus E. Mackevičiaus, vidaus rinkoje avienos ir ėrienos vartojimas nėra didelis. „Tai, kad žmogus sau pirktų avį – retas atvejis. Juk pagal statistiką lietuviai labiausiai mėgsta kiaulieną. Per metus kiaulienos suvalgo 55 kg, paukštienos – 30 kg, jautienos – iki 6 kg. O avienos visai nėra“, – pastebėjo LMPA direktorius.

LAAA vadovė Gintarė Kisielienė aiškino, kad aviena ir ėriena – brangesnė už kiaulieną. Dėl pabrangusių skerdimo paslaugų, kurias išaugina įmonė „Biovast“, ateityje šios mėsos suvartojimas vietinėje rinkoje gali dar labiau sumažėti ir ją įpirkti paprastam žmogui bus dar sudėtingiau. „Norime atkreipti dėmesį, kad bendrovė nuo rugsėjo mėnesio iš skerdyklų neima nesmulkintų avikailių, juos skerdykloms reikia susmulkinti. Jei skerdyklos nesmulkina, tai kailius atiduoda ūkininkams. Manome, kad neturėtų taip būti. Skerdyklos didina skerdimo įkainį, nes įskaičiuoja kailių smulkinimo paslaugą, arba pasiūlo augintojui jį pasiimti. Ar ši situacija yra normali? Beje, „Biovast“ nuo kitų metų didins ŠGP tvarkymo paslaugų įkainius. Tai taip pat turės įtakos skerdimo ir mėsos pardavimo kainoms“, – nuoskaudos neslėpė G. Kisielienė.

Avininkai, nenorėję viešinti savo pavardžių (vardai ir pavardės redakcijai yra žinomos), minėjo, kad rietaviškiai jiems atsiuntė raštą, kuriame nurodė, jog nuo spalio 7 d. nutraukia kailių tvarkymo paslaugą. „Neturime kito pasirinkimo. Yra taip, kaip yra. Tai niekam neįdomu. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) neįdomu, kad yra tokia situacija. Kai šį raštą gavome, iš karto pranešėme savo regiono VMVT specialistams, kad kailių nesurinks, jų niekas daugiau Lietuvoje nesurenka. Šie atsakė, kad imsis priemonių, tačiau jokio sprendimo nėra. Kieno problema – turbūt tik skerdyklų? Ar tik ūkininkų, kuriems skerdyklos liepia kailius pasiimti? Vargais negalais prisiprašėme „Biovast“, kad kailius priimtų, bet mums liepė juos supjaustyti 15 × 15 cm dydžio gabaliukais. Turime tik vieną pasirinkimą – paklusti įmonei. Dabar skerdyklos dėl kailių pjaustymo padidino įkainius. Kai kurios skerdyklos liepia ūkininkams kailius pasiimti ir įspėja, kad neskers gyvulio, jei kailių nepasiimsime. Kodėl ši problema neįdomi VMVT? Kur tuos kailius dėti? Ar VMVT tik bausti moka? Ką ji patars ūkininkams?“ – pasipiktinimo neslėpė pašnekovai.

Visi turi problemų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.