Balčiūnų pieno ūkis – ant išlikimo ribos

Supirkimo kainos krenta žemyn

A. ir A. Balčiūnai, kaip ir daugelis kitų pieno gamintojų, sunerimę: pieno sektoriuje – didelė įtampa, daug nežinios. Susiklostė sudėtinga padėtis: kelis kartus pabrango degalai, elektros energija, dujos, trąšos, o žalio pieno supirkimo kainos žymiai sumažėjo ir gaminti pieną pasidarė nuostolinga. Pagrindinis ūkininkų klausimas: „Kaip reikės išgyventi?“

A. Balčiūnas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad pieno supirkimo kainos sparčiai kristi žemyn pradėjo pernai lapkritį ir gruodį. Tada už kilogramą pieno gavo po 38 centus. Laikui bėgant situacija pieno sektoriuje vis prastėjo: šių metų sausį perdirbėjai už kokybišką žalią pieną Balčiūnams mokėjo tik po 32 ct/kg. Dar nežino, kiek už pieną gaus vasarį. Pienas parduotuvėje gana brangus, o pieno gamintojai už žalią pieną gauna mizerį – keliasdešimt centų už kilogramą. Pasak ūkininkų, didžiausią pelno dalį susiurbia monopolistai – perdirbėjai ir prekybininkai.

Kiekvieną mėnesį ūkininkai Balčiūnai perdirbėjams parduoda apie 17–18 t kokybiško žalio pieno.

Naują fermą teks uždaryti

Tvirtas žemaitis A. Balčiūnas kalbėjo, kad ieško išeities iš keblios padėties, juk nebeįmanoma sunkiai dirbti ir nesulaukti už triūsą priklausančio uždarbio. Jeigu pieno kainos ir toliau bus tokios mizernos, vis kris žemyn, planuoja karvutes parduoti ir imtis kitos veiklos. Tiesa pripažįsta – tokios priverstinės ūkio permainos atims daug sveikatos, sujauks įprastą gyvenimo ritmą.

Abu Balčiūnai skaičiavo, kiek investavo į savo pienininkystės ūkį. 2012 m. pastatė naują modernią fermą ir įgyvendino milijono tuomečių litų vertės projektą. Gavo europinių lėšų, dar teko iš banko imti paskolą, tik visai neseniai baigė atsiskaityti jam. Už pašarų dalytuvą irgi jau išsimokėjo bankui. Pernai išperkamosios nuomos būdu įsigijo naują traktorių.

Ūkininkai Balčiūnai iš Kanteikių kaimo neišlėks kur į miestą. Jie ir toliau dirbs žemę, augins grūdines kultūras, tik jau svarsto, kad augins ir mėsinių galvijų. Naujoje fermoje tikriausiai bus technikos garažai, gal dalį patalpų skirs technikai remontuoti.

Sveikas pienas – ant karvės liežuvio

Pieno gamybai – didelės sąnaudos. Kai pabrango degalai, elektra, trąšos, sąnaudos dar padidėjo. Ūkininkas A. Balčiūnas sakė, kad didelį dėmesį skiria pašarų kokybei. Kasmet paruošia 250 t šienainio, perpus mažiau šieno, patys pagamina kombinuotųjų pašarų – traiško ūkyje užaugintus grūdus, perka mineralų, reikalingų papildų, melasos. Kasmet paruošia ir kukurūzų siloso. Pievoms ir ganykloms skyrė 60 ha.

A. Balčiūnas pasakojo, kad paukščiai jo ūkiui kasmet padaro nemažai žalos. Praėjusią vasarą paukščių invazija pridarė itin daug nuostolių – išlesė apie 5 ha pasėtų kukurūzų, sugadino apie pusšimtį šienainio ritinių – snapais prakirto, kai kur kojų nagais sudraskė plėvelę. Darbštus žmogus liejo apmaudą, kad šalies valdžia iki šiol nepriima įstatymo, kad už paukščių padarytą žalą ūkininkams būtų skiriama kompensacija. Užtat milijonai eurų skiriama meldinėms nendrinukėms ir raistams išsaugoti. Ūkininko nuomone, visur turi būti sveikas balansas.

Galvijų sveikatingumu rūpinasi pats ūkio šeimininkas. A. Balčiūnas baigė veterinarijos kursus, pats moka pagydyti susirgusį gyvulį. Jis ir ūkio agronomas, ir mechanizatorius, ir tiekėjas. Žmona dirba melžėja. Ūkyje įdarbino dar du žmones.

Gyvena senelių statytoje troboje

Balčiūnų šeima gyvena nedidelėje senelių troboje, pastatytoje 1936 m. Šiame namelyje užaugo ketvirta Balčiūnų karta – Antanas ir Angelė užaugino du sūnus ir dukrą. Neseniai greta istorinio giminės pastato jie sumūrijo naują namą. „Svajojame kuo greičiau įsikurti erdviose patalpose, bet viskam trūksta pinigų. Iš pieno sunku pragyventi. Visos lėšos – į ūkį. Pavargome taip gyventi – dirbi ir dirbi, nuolat skaičiuoji, kiek lėšų reikės pieno ūkiui išlaikyti. Sau – tik tai, kas lieka“, – kalbėjo Balčiūnai.

Savo valdas ūkininkas įkūrė gimtajame Kanteikių kaime. Paveldėjo 12 ha dirbamos žemės. Tai buvo ūkininkavimo pradžia. Angelė iki tol dirbo valgykloje vyriausiąja virėja, Antanas buvo vairuotojas, dirbo autotransporto įmonėje. Nugalėjo gimtų laukų trauka, todėl nusprendė ūkininkauti. Dabar Balčiūnai deklaruoja 132 ha, turi 70 ha nuosavos žemės.

Tvirtas žemaitis kalbėjo, kad jo niekas nuo žemės nenuvarys, jis gimtinėje tvirtai suleido šaknis. Čia – jo giminės palikimas ir istorija. A. Balčiūno nuomone, viskas būtų gerai, jeigu politikai ir agrostrategai daugiau dėmesio skirtų žemdirbiams, jei priimtų realius ir logiškus įstatymus. Kaimas maitina visus, be kaimo gėrybių ir didžiausi sostinės ponai neišgyventų.

ŪP korespondentė Aldona SIREIKIENĖ

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.