Baltijos šalių gyventojai: klimato kaitą jaučiame, bet labiau rūpi ekonomika

Ekonomika – didžiausias rūpestis

Ekonominė situacija buvo dažniausiai įvardijamas iššūkis visose trijose Baltijos šalyse, Lietuvoje ją išskyrė  41 proc. respondentų. Dar labiau dėl ekonominės situacijos nuogąstaujama kaimyninėse šalyse – kaip didžiausią savo valstybės problemą ją laiko net 62 proc. latvių ir 72 proc. estų.

Tik kiek mažiau nei ekonominė padėtis, lietuviams rūpestį kelia sveikatos apsaugos paslaugos (40 proc.) ir gynybos situacija (39 proc.). Panašiai didžiausių valstybės iššūkių trejetukas atrodo ir Estijoje – po ekonomikos čia antroje vietoje rikiuojasi gynyba (33 proc.), o trečioje – sveikatos apsaugos paslaugos (31 proc.).

Latvijoje susirūpinimas gynyba mažiausias tarp visų Baltijos šalių – tik 14 proc. Antroje vietoje tarp didžiausių iššūkių Latvijoje kaip ir Lietuvoje rikiuojasi sveikatos apsaugos paslaugos (43 proc.), o toliau seka nedarbas ir užimtumo lygis (26 proc.).

Lietuvoje ir Latvijoje nemažai respondentų kaip svarbią spręstiną problemą nurodė socialinę nelygybę (29 proc. ir 20 proc.) bei švietimo padėtį (26 proc. ir 22 proc.). Estijoje šios sritys atrodo kur kas mažiau aktualios – jas įvardino perpus mažiau (po 12 proc.) estų. Estai kur kas labiau susirūpinę dėl energijos tiekimo (19 proc.), lyginant su Lietuvos (6 proc.) ir Latvijos (9 proc.) gyventojais.

Aplinkosaugos iššūkiai: plastikas, klimatas, nykstanti gamta

Nors Baltijos šalių gyventojai kaip ir kaimynai Šiaurės šalyse panašiai vertina klimato kaitos ir taršos grėsmes, tačiau šią sritį tarp svarbiausių šalies problemų nurodo tik 12 proc. Lietuvos, 9 proc. Latvijos ir 14 proc. Estijos respondentų. Šiaurės šalyse šis skaičius kur kas didesnis – aplinkosaugą ir klimato kaitą tarp didžiausių savo šalies iššūkių įvardina net 35 proc. respondentų. Gyventojų nuomone, tai antras pagal svarbumą iššūkis, su kuriuos susiduria jų šalys.

Lietuviai, latviai ir estai vieningai kaip svarbiausias aplinkosaugos problemas įvardijo plastiko ir mikroplastiko atliekas, klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą. Šiaurės šalyse gyventojai vietoje biologinės įvairovės nykimo kiek svarbesniu iššūkiu laiko per didelį gamtos išteklių vartojimą.

Tiek Baltijos, tiek Šiaurės šalių gyventojai nurodė pastebintys klimato kaitos padarinius savo aplinkoje. Visi kaip labiausiai matomą pokytį išskyrė  kintančią metų laikų trukmę ir laiką. Lietuviai, latviai ir estai taip pat paminėjo mažesnį sniego kiekį, aukštesnę temperatūrą ir dažnesnį lietų. Šiaurės šalių gyventojai išskyrė, kad padažnėjo audrų ir uraganų.  

Šiaurės šalis neramina sveikatos apsauga ir nusikalstamumo lygis

Didesnį susirūpinimą nei aplinkosauga ir klimato kaita Šiaurės šalių gyventojams kelia tik sveikatos apsaugos paslaugos (48 proc.) – ši sritis vienintelė, kurią tarp didžiausių trijų savo šalies iššūkių mato ir Baltijos, ir Šiaurės šalių gyventojai.

Trečioje vietoje kaip didžiausią iššūkį Šiaurės šalių gyventojai įvardino nusikalstamumą – jį nurodė 31 proc. respondentų. Baltijos šalyse atvirkščiai – tai didelio susirūpinimo nekelianti problema (ją apklausoje paminėjo tik 4 proc. Lietuvos ir po 7 proc. Latvijos ir Estijos gyventojų).

Tarp kitų svarbių iššūkių, su kuriais susiduria jų valstybės, Šiaurės šalių gyventojai taip pat įvardina ekonomiką (27 proc.) – lyginant su Baltijos šalimis, ji yra ketvirta svarbiausių problemų sąraše. Vis aktualesne sritimi tampa imigracija ir integracija (24 proc.) – Baltijos šalyse ji dažniau paminėta Lietuvoje, 17 proc., Latvijoje – 12 proc., Estijoje – 9 proc. Panašiai kaip ir Lietuvoje bei Latvijoje, Šiaurės šalių gyventojams rūpi socialinė nelygybė (23 proc.) bei mokykla ir švietimas (20 proc.). Gynybos situacija kaip ir Latvijoje nėra matoma tarp valstybės prioritetų – ją kaip svarbiausią iššūkį paminėjo 16 proc. apklaustųjų.

Baltijos šalių gyventojų tyrimą Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje užsakymu 2025 m. birželį atliko „Spinter research“. Jo metu buvo apklausti 18-75 m. gyventojai Lietuvoje (1023 respondentai), Latvijoje (1014 respondentų) ir Estijoje (1009 respondentai). Šiaurės šalių gyventojų apklausa buvo atlikta 2024 m. gegužę „Nordic Swan Ecolabel“ užsakymu. 

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje informacija