Baltijos šalys neva eskaluoja konfliktą su Rusija, skelbia Kremliaus žiniasklaida

Viešos kalbos apie pasitraukimą iš vadinamosios Otavos konvencijos suintensyvėjo pernai metų rudenį, o šiemet pavasarį minėtosios šalys viena po kitos denonsavo šią priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo sutartį. Pagrindinis argumentas – išaugusi karinė grėsmė iš Rusijos.

Pasak dezinformacijos analizės centro Debunk.org vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, tikroji pasitraukimo priežastis buvo ne tiek pasikeitusi saugumo situacija, kiek pakitęs požiūris į ją: „Otavos sutartis buvo romantiškojo laikotarpio po SSRS žlugimo produktas, kai daugelis Vakaruose, ypač Europoje, įtikėjo istorijos pabaiga. Tačiau Rusija niekad nebuvo išsižadėjusi imperialistinių ambicijų. Dar amžių sandūroje, visiems pasirašinėjant konvenciją, Rusija vykdė Čečėnijos naikinimo kampaniją, kurią vėliau sekė invazija į Sakartvelą ir Ukrainos rytus“.

Nors Kremliaus režimas reguliariai daugiau nei porą dešimtmečių demonstravo agresiją kaimynų atžvilgiu, pokytis suvokime apie pavojų Baltijos šalyse ėmė keistis tik po 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą ir palyginti neadekvačios didžiųjų Vakarų partnerių reakcijos į kilusį pavojų.

Pernai Baltijos šalyse vis garsiau svarstant apie sprendimą pasitraukti iš gynybos pajėgumus ir atgrasymą varžančios sutarties, Kremliui palankioje medijoje viena po kitos kilo negatyvios informacijos bangos apie minėtas šalis.

Debunk.org atliktos analizės duomenimis, 2024 m. lapkričio – 2025 m. birželio mėn. Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbti 386 turinio vienetai, kuriuose aptikta klaidinančios informacijos apie Lietuvą pasitraukimo iš Otavos konvencijos kontekste.

Tyrime pažymima, jog dažniausiai kartotos iš pažiūros viena kitai prieštaraujančios propagandinės žinutės. Pasak A. Kazlausko, sąmoningai sėjamos abejonės, dviprasmybės ir prieštaros atspindi Kremliaus strateginius siekius slėpti savo intencijas informacinėje migloje bei skatinti žmonių cinizmą, apatiją ir taip dar labiau apsunkinti žmonių orientavimąsi tikrovėje.

Pirmasis iš šių naratyvų teigė, jog pasitraukimas iš Otavos konvencijos neva yra dar vienas įrodymas, kad Baltijos šalys negerbia tarptautinės teisės, aktyviai militarizuojasi ar net rengiasi agresijai prieš kaimynus. Viena vertus, propagandistai teigė, jog šiam sprendimui nepritaria įvairūs Vakarų partneriai, nes dėl minų neva labiausiai kentės vaikai, gyvūnai ir civiliai. Kita vertus, nors sprendimas yra išskirtinai orientuotas į gynybinio potencialo auginimą, jis buvo pristatomas, kaip eskaluojantis įtampą regione ir verčiantis Rusiją reaguoti.

„Fiksuoti įvairialypiai argumentai, siekiant diskredituoti Baltijos šalių siekį sustiprinti savo saugumo situaciją. Tam buvo specialiai garsinami tarptautinių pacifistinių organizacijų komentarai, viešinami įvairių šalių politikų pasisakymai, prieštaraujantys Baltijos šalių pozicijai, kalbinami gyventojai, besiskundžiantys minų keliamomis grėsmėmis gyvūnams, poilsiautojams ir vaikams. O Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova nepasididžiavo pasienio užminavimą prilyginti kone agresijos prieš Rusiją faktu“, – vardino Debunk.org atstovas.

Kitas svarbus naratyvas siekė priešingo efekto – pažeminti Baltijos šalių karinius pajėgumus bei menkinti pastangas sustiprinti gynybą. „Pagrindiniai propagandistų argumentai teigė, jog Baltijos šalys nėra finansiškai pajėgios užminuoti savo pasienį, o drąsą ir ryžtą demonstruoja tik žodžiais, bet ne veiksmais. Taip pat kalbinti „ekspertai“, teigiantys, jog minavimas XXI amžiuje nebėra efektyvi karinė strategija, o pačios minos vadintos silpnųjų, „šakalų ginklu“, su akivaizdžia aliuzija į Lietuvos krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pavardę“, – kalbėjo A. Kazlauskas.

Vis dėlto daugiausiai politinio svorio sulaukė žinutė apie tariamą Rusijos taikingą prigimtį bei pasirengimą pamokyti įžūliuosius agresorius. Ją kartojo aukščiausi pareigūnai, pradedant pačiu Putinu, o platino didžiausią sklaidą turintys portalai.

„Nors tai skamba paradoksaliai, nes Rusija neišprovokuota pati pradėjo karą, šis naratyvas atlieka itin svarbią funkciją. Juo yra kuriama alternatyvi realybė, sukeičiant vietomis aukos ir agresoriaus vaidmenis. Kremlius tiek savo, tiek pasaulio auditorijai reguliariai perša mintį, jog jis niekada nepuola, visada tik ginasi, nes yra tariamų agresorių auka. Todėl Baltijos šalys yra tikslingai vaizduojamos kaip silpnos, bet įžūlios“, – reziumavo Debunk.org analitikas.

"Debunk EU" informacija