Baltymų bumas keičia pieno pramonę: išrūgos tapo „baltuoju auksu“

Išrūgos – skystis, liekantis gaminant sūrį, – ilgai buvo laikomos mažai vertingu šalutiniu produktu. Dalis jų būdavo panaudojama gyvulių pašarui, o kai kuriais atvejais net išmetama. Tačiau pastaraisiais metais situacija iš esmės pasikeitė: dėl didėjančio baltymų poreikio išrūgos tapo itin vertinga žaliava.

Jungtinėse Valstijose baltymų populiarumas pasiekė tokį mastą, kad išrūgų baltymų koncentratų ir izoliatų paklausa pradėjo viršyti pasiūlą. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, išrūgų baltymų atsargos nuo 2023 metų sumažėjo maždaug perpus, o kai kurie tiekėjai susiduria su produkcijos trūkumu. Dėl to išaugo ir kainos – aukštos koncentracijos išrūgų baltymų kaina pastaraisiais mėnesiais šoktelėjo apie 150 proc.

Baltymų mada iš socialinių tinklų persikėlė į parduotuvių lentynas

Didelę įtaką šiam bumui padarė socialiniuose tinkluose išplitusi vadinamoji „protein-maxxing“ tendencija, kai žmonės siekia suvartoti kuo daugiau baltymų. Baltyminiai produktai tapo populiarūs ne tik tarp sportuojančių žmonių – jų galima rasti įvairiausiuose kasdieniuose produktuose: nuo pusryčių dribsnių, batonėlių ir gėrimų iki traškučių, ledų ar greitai paruošiamų makaronų.

Prie tendencijos prisitaiko ir didžiausios maisto bendrovės. JAV tokios įmonės kaip „Frito-Lay“ pradėjo gaminti baltymais praturtintus užkandžius, o „Starbucks“ pristatė daug baltymų turinčių gėrimų liniją. Restoranų tinklai taip pat į savo meniu įtraukia daugiau baltymų turinčių patiekalų.

Ekspertai pastebi, kad papildomą postūmį rinkai suteikė ir GLP-1 grupės svorio mažinimo vaistai, tokie kaip „Wegovy“ ar „Ozempic“. Juos vartojantiems žmonėms dažnai rekomenduojama didinti baltymų kiekį, kad būtų išsaugota raumenų masė mažėjant svoriui.

JAV mitybos rekomendacijose taip pat daugiau dėmesio skiriama baltymams – rekomenduojamas jų kiekis padidintas nuo 0,8 iki 1,2–1,6 gramo kilogramui kūno svorio per dieną.

Pieno pramonė susiduria su gamybos iššūkiais

Nors paklausa sparčiai auga, išrūgų gamybą padidinti nėra paprasta. Kadangi išrūgos yra sūrio gamybos šalutinis produktas, jų kiekis priklauso nuo pieno ir sūrio gamybos apimčių.

Pieno pramonės analitikų teigimu, problema nėra pieno trūkumas – JAV ūkiuose jo pagaminama pakankamai. Didžiausi ribojimai susiję su perdirbimo pajėgumais: skystoms išrūgoms paversti milteliais ar baltymų koncentratais reikia specialios, brangios įrangos, o naujų gamyklų ar linijų įrengimas gali užtrukti ne vienerius metus.

JAV pieno įmonės jau investuoja į gamybos plėtrą. Tarptautinės pieno produktų gamintojų asociacijos duomenimis, pramonė skyrė apie 13 mlrd. JAV dolerių naujiems gamybos pajėgumams, technologijoms ir tiekimo grandinių tobulinimui.

Išrūgos tampa svarbios ne tik JAV

Baltymų bumas keičia pieno sektorių ne tik Amerikoje. Pakistane, kur pieno ir gyvulininkystės sektorius yra viena svarbiausių ekonomikos dalių, išrūgų panaudojimas tampa vis aktualesne problema.

Šalyje sparčiai auga sūrio gamyba, tačiau kartu didėja ir išrūgų kiekiai. Tyrimai rodo, kad didelė dalis šio šalutinio produkto vis dar išleidžiama į aplinką neapdorota, taip teršiant vandens telkinius.

Pagaminant 1 kilogramą sūrio iš maždaug 10 litrų pieno, lieka apie 9 litrai išrūgų. Jose gausu organinių medžiagų ir maistinių junginių, todėl netinkamas jų šalinimas didina cheminio ir biologinio deguonies poreikį vandenyje, gali kenkti dirvožemiui ir mažinti jo derlingumą.

Organizacija „GAIN Pakistan“ pradėjo projektą „Whey to Value“, kuriuo siekiama išrūgas paversti vertingais produktais – maisto produktų ingredientais, gėrimais ar kitais perdirbtais produktais. Projekto tikslas – mažinti pieno pramonės atliekas, gerinti aplinkosaugą ir suteikti papildomų ekonominių galimybių pieno gamintojams.

„Baltasis auksas“ dar keis pieno rinką

Pieno pramonės ekspertai prognozuoja, kad išrūgų paklausa ir toliau augs. Nors kainų šuolis ilgainiui turėtų stabilizuotis, dabartinė situacija jau pakeitė požiūrį į šį produktą.

Tai, kas anksčiau buvo laikoma beveik nereikalinga sūrio gamybos atlieka, šiandien tapo vienu pelningiausių pieno sektoriaus produktų. Išrūgos vis dažniau vadinamos „baltuoju auksu“, o jų panaudojimas tampa svarbia pieno pramonės ateities dalimi.

Parengė Indrė Zimblytė