Bando sutuokti GMO ir žaliąjį kursą

Stumia naują sumanymą

Pernai Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą panaikinti daugelio augalų, auginamų naudojant naujus genetinius metodus, reguliavimą. Kol kas ES narės dėl to nepasiekė bendro sutarimo, bet jeigu pritartų, šie augalai būtų traktuojami taip pat, kaip ir tradicinės kultūros. Labai tikėtina, kad tai prilygtų didžiuliam akibrokštui ES valstybių narių visuomenėms, nes GMO yra vertinami labai prieštaringai.

Siekiant stabdyti GMO plitimą Europoje, prieš keliolika metų ES buvo inicijuota akcija, kurios metu surinkta apie 1 mln. piliečių parašų dėl moratoriumo leidimams auginti naujas GMO rūšis Europoje. Taip pat peticija reikalauta, kad būtų sukurta nepriklausoma, etiška mokslinė institucija, kuri tirtų genetiškai modifikuotų augalų poveikį. Tokia akcija liko bevaisė, nes ES Taryba priėmė sprendimą leisti kiekvienai šaliai savarankiškai apsispręsti dėl GMO auginimo.

Tąkart parašai buvo renkami ir Lietuvoje, vėliau Seimui buvo įteikta peticija, kuria reikalauta ženklinti visą GMO produkciją, įskaitant ir gyvulinę – pieną, mėsą ir kiaušinius, gautą šeriant gyvulius GMO pašarais. Peticijos iniciatoriai siūlė pasimokyti iš Airijos, kurioje jau buvo toks žymėjimas. Tačiau mūsų šalyje toks ženklinimas neatsirado ir, pirkdami gyvulinės kilmės produktus, apie GMO pašarus nesame informuojami.

Dabar biotechnologijų pramonės milžinai stumia planą, kaip suteikti daugiau laisvės GMO ES rinkoje, kur yra pakankamai griežtas reglamentavimas. Jie norėtų, kad būtų leista naudoti tam tikrus GMO be etiketės ar papildomo saugos bandymo.

Dauguma ES šalių yra uždraudusios auginti genetiškai modifikuotus augalus, tarp jų ir Lietuva, tačiau ES nedraudžia GMO naudoti maistui ir pašarui, todėl ES rinkoje sukasi milžiniški jų kiekiai.

Pernai liepą EK pateiktame pasiūlyme dėl tam tikrais naujais genomikos metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų, kuriuo iš dalies siūloma keisti reglamentą, rašoma, kad „nauji genomikos metodai teikia naujų galimybių keisti organizmo genetinę medžiagą, todėl galima greitai kurti augalų veisles, pasižyminčias konkrečiomis savybėmis. Šiais naujais metodais daugeliu atvejų gali būti atliekamos kryptingesnės ir tikslesnės genomo modifikacijos negu tradiciniais selekcijos ar nusistovėjusiais genomikos metodais.“

Stebina EK pasiūlymai

Europos Parlamento (EP) nario Bronio Ropės nestebina naujos diskusijos dėl GMO, nes vis atsiranda kokių nors pasiūlymų, todėl svarstymai dėl to neslopsta ilgus metus. „Paprastai šių produktų gamintojai arba siūlymų iniciatoriai aiškina, kad čia viskas švaru, teisinga, esą nėra jokio GMO poveikio, taip pat yra plėtojami argumentai, jog GMO išgelbės maisto vartotojus, bus daugiau maisto. Bet pasaulinės organizacijos, ES šalių nacionalinės laboratorijos randa ryšį tarp GMO ir žmogaus sveikatos“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė europarlamentaras.

Jis užsiminė, kad EK pasiūlymai gali ir nustebinti. „Štai vienas iš pastarųjų EK siūlymų buvo leisti į ES importuoti apie 20 produktų su likučiais tokio pesticido, kuris ES nuo 2020 m. yra uždraustas. Šiuo pesticidu purškiamos ir daržovės, ir ankštinės kultūros. Tačiau EP daugumos balsais tas deleguotas EK aktas buvo atmestas ir tie produktai nebuvo įleisti. Labai keista, kad EK nori leisti importuoti produktus su ES uždrausto pesticido likučiais“, – nuostabos neslėpė B. Ropė.

Pasikliauja korporacijų tiesomis?

Mokslininkai pastebėjo, kad, matyt, siekiant atsiriboti nuo blogos genetinės modifikacijos reputacijos, įmonės pradėjo vartoti daugiau nekenksmingų, labiau į rinkodarą orientuotų terminų, tokių kaip „genų redagavimas“ ir „tikslusis veisimas“. Manoma, kad taip bandoma atsikratyti produktų ženklinimo reikalavimo, mažinančio pardavimus, nes didžioji visuomenės dalis neigiamai žiūri į GMO sąvoką.

Europarlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad iš tikrųjų dabar kalbos kreipiamos į naujus genetikos metodus, naujas schemas, kurios esą neturi ryšio su genetine modifikacija. „Gamintojai bando įrodyti savo tiesas. ES savo laboratorijų neturi, todėl naudojasi gamintojų pateiktais duomenimis. Čia, manau, sąžiningumo ne visada gali būti, todėl gali būti ir tam tikrų rizikų“, – neįtikėtiną situaciją akcentavo B. Ropė. Jo nuomone, nėra reikalo leisti masiškai naudoti GMO, nes ES prigaminama pakankamai maisto produktų, kurių daug ir eksportuojama. „Mokslas tegul dirba, bet dabar maisto mums tikrai netrūksta, tad nieko nereikia keisti“, – įsitikinęs politikas.

Prilygtų džino išleidimui iš butelio

Habilituoto agrarinių mokslų daktaro, selekcininko prof. Antano Svirskio nuomonė dėl GMO stūmimo į rinkas – vienareikšmiška. „Jeigu taip atsitiktų, kad GMO liktų be žymėjimo, išleistume džiną iš butelio, o to pasekmės būtų nenuspėjamos. Baisu, kad tai norima padaryti. Jau dabar nežinome, kas vyksta rinkose, kuo prekiaujama ir kokių pasekmių turime“, – tvirtino jis. Daug informacijos apie GMO išstudijavęs ir straipsnių apie tai parašęs mokslininkas trumpai ir vaizdžiai ŪP paaiškino, kas yra genetiškai modifikuota kultūra: „Sako, kad genetiškai modifikuoti augalai yra atsparūs kenkėjams. Ką tai reiškia? Aktyvaus Bt toksino gamybą lemiantys genai yra įsodinti į augalus, kai kenkėjai jų paragauja, pakrato kojas. Ar toksinas, kuris naikina kenkėjus, gali būti nekenksmingas kitiems gyviems organizmams?“

Pasak selekcininko, tokio įsikišimo į gamtą nebuvo per visą gyvybės evoliuciją, todėl čia reikia elgtis itin atsargiai, nes tai paveiks visą gyvąją gamtą.

GMO aplenkia ratu

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.