Bankrotas – ne burtininko lazdelė, pradanginanti skolas

Asmeninis bankrotas  neretai vertinamas bandymu  pabėgti nuo finansinės atsakomybės ir užgriuvusių skolų. Tačiau iš tiesų jis gali padėti suderinti skolininko bei kreditoriaus interesus ir imtis skolų grąžinimo. Reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos duomenimis,  beveik trečdalis įsiskolinusių gyventojų svarsto asmeninio bankroto galimybę.

Skolininkas turi kreiptis į teismą

Pagrindinis asmeninio bankroto tikslas –  ne išlipti iš balos sausam, o sudaryti skolininko mokumo atkūrimo planą, kurio sąlygas apibrėžia Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Į skolas įklimpęs žmogus turi galimybę grįžti į normalų gyvenimą, o kreditorius – atgauti bent dalį skolų. Asmeninį bankrotą turi inicijuoti pats skolininkas, kreipdamasis į teismą, tačiau prieš tai jis turėtų įsitikinti, kad atitinka įstatymo reikalavimus. Antstolius ir kreditorius apie planuojamą asmeninio bankroto bylos iškėlimą reikia informuoti ne mažiau nei prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą.

Kada gali tapti nemokus?

Kad asmuo būtų paskelbtas nemokiu, jo pradelsti mokėjimai turi viršyti 25 minimaliąsias mėnesines algas (šiuo metu – 18 tūkst. 250 eurų), o skolos turėtų būti susidariusios ne dėl tyčinių veiksmų. Į pradelstų mokėjimų sumą neįtraukiamos tokios nenurašomos skolos, kaip įsiskolinimai dėl vaikų išlaikymo, baudos už administracinius nusižengimus ir skolos dėl padarytų nusikaltimų. Teismui svarbus ir gyventojo pajamų, išlaidų bei skolos dydžio santykis, nes vertinant nemokumą naudojama „protingo laiko“, per kurį būtų įmanoma grąžinti skolą, sąvoka. Nors kiekvienu atveju laikotarpis gali skirtis, jis dažnai sutampa su trejais metais, kuriuos trunka bankroto procesas. Jei teismas, įvertinęs aplinkybes, nustato, kad asmuo visas skolas galėtų grąžinti per trejus metus ar kitą protingą laikotarpį, yra tikimybė, kad asmeninio bankroto proceso nepradės.

Bendras turtas – bendra ir skola

Gyvenant santuokoje, jei prieš ją nebuvo pasirašyta vedybinė sutartis, finansiniai įsipareigojimai tampa bendri, tad bendros tampa ir skolos. Pavyzdžiui, jei pradedamas sutuoktinio asmeninio bankroto procesas, į skolų grąžinimą bus įtraukiamas ir partnerio turtas.

Ta pati taisyklė galioja ir nemokumui nustatyti – skaičiuojant skolos sumą, iš jos atimamas sutuoktinių turtas. Tarkime, sutuoktiniai nebesugeba mokėti bendrai paimtos būsto paskolos įmokų ir turi 25 tūkst. eurų įsiskolinimą. Teismas, skaičiuodamas skolos dydį, iš jos gali atimti sutuoktinio turtą, pavyzdžiui, automobilį, kurio vertė 10 tūkst. eurų. Galutinė skolos suma tuomet sieks 15 tūkst. eurų, todėl bankroto skelbti nepavyks.

Mokumo atkūrimo planas

Teismui patvirtinus, kad skolininkas iš tiesų yra nemokus, paskiriamas bankrotą administruojantis asmuo ir rengiamas mokumo atkūrimo planas. Jį sudaro bankroto iniciatorius. Asmeninio bankroto esmė – skolininko ir kreditorių interesų suderinimas, tad planą turi patvirtinti ir visi kreditoriai.

Kai planas pagaliau patvirtinamas, prasideda trejų metų procesas, kurį sėkmingai įvykdęs žmogus turi galimybę tęsti normalų gyvenimą be emocinės ir finansinės skolų naštos, nes nepadengtos skolos yra nurašomos ir bankrotas laikomas baigtu.

Tektų laikytis reikalavimų

Sudarant mokumo atkūrimo planą atsižvelgiama į gyventojo būtinąsias išlaidas ir pajamas, leidžiančias nustatyti  optimalią sumą, kurią žmogus galėtų skirti skoloms padengti. Viso proceso metu bankrotą administruojantis asmuo prižiūri, kad skolininkas siektų kuo efektyviau ir greičiau atsiskaityti su kreditoriais – pagal galimybes ieškotų geriau apmokamo darbo, neviršytų būtinųjų išlaidų sumos ir pan.

Nusprendus inicijuoti asmeninio bankroto procesą, svarbu įsisąmoninti, kad jis nėra burtų lazdelė, savaime per trejus metus pradanginanti skolas.

2022.10.29

Rasa BUTKUVIENĖ

Skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė