Be legalios nuovažos į savo žemę nepateksi

Prieš kelias savaites Kauno r., Piepalių k. ūkininkė Romalda Šlium­pienė, aplankiusi savo laukus, esančius kiek tolėliau Žemaitkiemio k., nustėro iš siaubo. Tarp dirbamų laukų ir rajoninio kelio nuovažos vietoje atsivėrė metro gylio griovys. Į laukus per jį tapo neįmanoma įvažiuoti jokia sunkiąja žemės ūkio technika, tad skubiai neįrengus naujo įvažiavimo ūkininkės atolas liks nenušienautas, o miežių laukas – nenukultas. Pradėjus ieškoti atsakymo, kodėl ūkininkė nebuvo informuota apie būsimą kelio rekonstrukciją, pasirodė, kad ne viskas taip paprasta, nes senasis įvažiavimas buvo įrengtas nelegaliai ir iki šiol neįteisintas. Tam, kad ūkininkas nebūtų atkirstas nuo dirbamų laukų, jam būtina pasirūpinti legalia nuovaža, kuriai nutiesti, deja, tenka nueiti ne ką mažesnį kelią nei rengiant namo projektą.

Ūkininkai ir seniūnas net neinformuoti „Ūkininko patarėjui“ R. Šlium­­pienė pasakoja, kad iki prasidedant asfaltavimo darbams ruože Raudondvaris–Naujieji Bernatoniai–Žemaitkiemis ji savo laukuose be didesnio vargo sėjo ir pjovė jau daugiau nei dešimtmetį. Dėl lietingų vasaros orų ūkininkė jau prarado dalį šieno – jis supuvo, o dabar yra susirūpinusi, kad nenušienavus 1,5 ha deklaruotos pievos žiemą gyvuliai gali likti ir be pašaro. Ūkininkę labiausiai piktino tai, kad jos, kaip ir kitų Piepaliuose gyvenančių ūkininkų, niekas neinformavo apie kelio darbus. „Su mumis visiškai niekas nesusisiekė. Atsakingų įstaigų atstovai, ko gero, mano, kad vis dar gyvename tarybiniais laikais, kai visa žemė buvo valdiška, todėl neinformavus nė vieno žemės sklypo šeimininko buvo pradėti darbai“, – pyktį sunkiai tramdė ūkininkė. Babtų seniūnas Jonas Praškevičius, paklaustas, kodėl ūkininkams nebuvo pranešta apie pradedamus kelio remonto darbus, atrodė sutrikęs, mat jam tai buvo tokia pati naujiena kaip ir į redakciją besikreipusiai R. Šliumpienei. „Kadangi konkursą skelbė Lietuvos automobilių kelių direkcija, aš net nežinau, kokia įmonė jį laimėjo“, – „ŪP“ prisipažino J. Praškevičius. Seniūnas tikino, kad prieš pradėdama kelio projektavimo darbus konkursą laimėjusi įmonė gauna projektą, kuriame, be visų kitų svarbių detalių, privalu įtraukti ir nuovažas. Tačiau šio ūkininkams aktualaus nuovažų klausimo seniūnijoje niekas nebuvo atėjęs derinti.

Kelininkai gauna nurodymus iš viršaus Pasirodo, asfaltavimo darbus atliekančios AB „Kauno tiltai“ vadovybė apie griovimo ir kasimo darbus informuoti ūkininkų neprivalo, mat tai nėra jų atsakomybė. AB „Kauno tiltai“ techninio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Kančaitis sakė, kad jie darbus vykdo pagal parengtą projektą ir laikosi visų numatytų reikalavimų. Juose, anot pašnekovo, yra nurodytos nuovažų vietos, tad tos nuovažos, kurios įtauktos į projektą, bus įrengtos. „Mes, rengdami techninį darbo projektą, vadovaujamės iš anksto gauta informacija ir pagal tai, kas yra užregistruota Registrų centre. Mes nesame kelio savininkai ir neužsakome darbų, mes vykdome tik statybas, todėl žmonės su individualiais pageidavimais turėtų kreiptis į „Kauno regiono kelius“, – kalbėjo R. Kančaitis.

Nuovažai ir namui pastatyti popierizmo tiek pat Plačiau pasidomėjus, kurie ūkininkai vis dėlto gali tikėtis privilegijos įvažiuoti į savo dirbamus laukus po atliekamų kelio rekonstrukcijos darbų, tapo aišku, kad naujos nuovažos bus įrengiamos tik jas anksčiau juridiškai įteisinusiems ūkininkams. Tačiau žmonėms, neturintiems, bet norintiems įsirengti legalų įvažiavimą į savo laukus, teks apsišarvuoti kantrybe ir pasiruošti varstyti gausybės institucijų duris. VĮ „Kauno regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas komercijai ir turto valdymui Valdemaras Ožechauskas pripažįsta, kad ši procedūra užtrunka ir gali prilygti namo statybos projekto rengimui. „Norint prisijungti prie tam tikrų komunikacijų, nesvarbu, ar tai būtų kelias, dujotiekis ar vandentiekis, pirmiausia reikia kreiptis į tinklų savininką. Šiuo atveju tai „Kauno regiono keliai“, kurie nurodo nuovažos įrengimo sąlygas, – sakė V. Ožechauskas. – Jeigu nurodytos sąlygos nėra iki tol išpildytos, žmogus turi pasisamdyti projektuotoją, kad jis parengtų projektą pagal išduotas sąlygas, vėliau projektas derinamas su atsakingomis institucijomis. Galiausiai turint leidimą leidžiama samdyti rangovą, kuris atliks visus darbus, o pastatyto įrenginio dokumentus būtina priduoti susisiekimo komunikacijos savininkui“, – su nuovažos įrengimo sąlygomis supažindino V. Ožechauskas. Tačiau Aplinkos ministerijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė R. Šliumpienės situaciją komentavo kiek kitaip: „Rajoninės reikšmės kelio atkarpoje Raudondvaris–Naujieji Bernatoniai–Žemaitkiemis nuovaža, tikėtina, būtų priskirtina nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Tokiems statiniams savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) neprivalomas, tačiau šiuo atveju privalomi dokumentai – žemės, kurioje nuovaža įrengiama, valdytojo ir kelio, nuo kurio daroma nuovaža, valdytojo (savininko) rašytiniai sutikimai. Kai pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai prilyginami SLD. Statyba, neturint privalomo SLD, laikytina savavališka“, – aiškino specialistė.

Savivalė malšinama baudomis V. Aliukonienė nurodė, kad už savavališką naujo ne­su­dėtingo statinio statybą Admi­nistracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 144 Eur iki 289 Eur, o pakartotinai padarius tokį patį pažeidimą bauda dvigubėja – nuo 289 Eur iki 579 Eur. Tačiau šis kodeksas taip pat nustato senaties terminą. Jei pažeidimas padarytas seniau nei prieš 6 mėnesius, administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas ir bauda neskiriama.

Neteisėtos nuovažos gadina žvyrkelius Anot V. Ožechausko, ūkininkai, nepaisantys nuobaudų ir į laukus važiuojantys negiliais, tačiau tam nepritaikytais grioviais, keliui daro didžiulę žalą. „Negana to, kad ūkininkai neretai nebando įrengti tinkamo, legalaus įvažiavimo į savo žemės valdas, jie dar gadina brangų valstybės turtą. Vien todėl, kad griovys nepakankamai gilus, tai nesuteikia teisės važinėti kelio sankasos briauna ir kelią dar labiau „laužyti“. Girdime, kai žmonės skundžiasi, jog žvyrkelių būklė apverktina. Tačiau gadinant kelio konstruktyvą vanduo nepasišalina tiek iš vidinių, tiek ir iš išorinių konstrukcijų, dėl to ir atsiranda duobės žvyrkeliuose“, – apie neteisėtų nuovažų daromą žalą pasakojo V. Ožechauskas, „Kauno regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas komercijai ir turto valdymui.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka