Be privilegijų neįsivaizduoja ateities

„Užpelkėjusi“ problema

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad per Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) suvažiavimą buvo iškelta mintis suvienodinti visų žemės ūkiui atstovaujančių asociacijų veiklos sąlygas.

Ne tik ŽŪR veikia išskirtinėmis sąlygomis ir turi tam tikrų privilegijų – prieš beveik 30 metų, 1997-aisiais, buvo priimtas ir iki šiol veikia beveik nekeistas Žemės ūkio rūmų įstatymas.

„Asociacijos, atstovaujančios ūkininkams, turi turėti vienodas sąlygas. Vieninteliai ŽŪR, dirbantys žemės ūkio srityje, veikia kitaip. Kai pasižiūri į asociacijas, kurioms atstovauja ŽŪR, ten žemės ūkio vis mažėja ir mažėja. ŽŪR seniai netekę absoliučios daugumos žemdirbių pasitikėjimo, o jų statusas dirbtinai palaikomas tik įstatymo – kaip relikto iš ankstesnių laikų. Žemdirbių bendruomenė prašo, kad visos su žemės ūkiu susijusios asociacijos vadovautųsi Asociacijų įstatymu. Nėra nė vieno argumento, kodėl su ŽŪR turėtų būti kitaip. Lai dirba taip, kaip likusios organizacijos. Jei ūkininkai pasitiki organizacija, tai ir organizacijai neturėtų būti jokios baimės, kad kažkas suprastės ją panaikinus. Bet gal bijome, kad paaiškės, jog karalius yra nuogas? Mat gali būti, jog skambaus pavadinimo organizacija puikiai dirba panaudojant projektines lėšas, bet atstovavimas žemdirbių interesams anaiptol nėra toks efektyvus. Todėl „užpelkėjusią“ problemą spręsti būtina“, – tvirtino M. Puidokas. 

Pasak LŪS vicepirmininko, susidaro įspūdis, kad ŽŪR atstovai specialiai paskleidė miglą apie neva ketinimą panaikinti ŽŪR, kad ūkininkai nesuprastų, kas vyksta iš tikrųjų, bet nekalbama būtent apie žemdirbių organizacijų sąlygų veiklai suvienodinimą. M. Puidokas teigė, kad apie pačių ŽŪR naikinimą iš viso nėra jokios kalbos. Bet, jei situacija nesikeis, vicepirmininko įsitikinimu, neaišku, kokie nariai ŽŪR priklausys, nes kasmet „nubyra“ po kelias organizacijas, galimas ir natūralus ŽŪR sunykimas, bet tai, pašnekovo teigimu, tegul lieka jų pačių problema. 

Lobistinė organizacija su savu įstatymu?

M. Puidokas siūlė prisiminti ir kitą susimąstyti verčiantį faktą – kai žemės ūkio ministru buvo paskirtas Kęstutis Navickas, ŽŪR buvo įsiregistravę kaip oficialūs lobistai. „LŪS dėl kaltinimo lobizmu apsigynė, tad buvo sukurtas teisinis precedentas. Tuomet ir ŽŪR prisiregistravo nevyriausybinės organizacijos (NVO) statusą atitinkančia organizacija. Visiška nesąmonė, bet buvo laikotarpis, kai lobistinė organizacija turėjo savo įstatymą“, – teisiniais kazusais stebėjosi ŪP pašnekovas.

Toks ŽŪR vadovybės ūmus reagavimas į siūlomą bei galimą Žemės ūkio rūmų įstatymo galiojimo panaikinimą LŪS vicepirmininką glumina. M. Puidokui neduoda ramybės klausimas, kur slypi tikrosios nerimo priežastys. 

Panašios nuomonės yra ir LŪS vicepirmininkas, Mažeikių skyriaus primininkas Eligijus Pocevičius. „ŽŪR yra išskirtiniai jau vien todėl, kad pagal Seimo priimtą įstatymą turi išskirtinį statusą. Visos tikros asociacijos, atstovaujančios ūkininkams, savo išlaiko pačios. ŽŪR iš nario mokesčio neišsilaiko. Koks gali būti atstovavimas, jei nesugebi savęs išlaikyti? Atsiranda interesų konfliktas. Kyla natūralus klausimas, kam atstovaujama: ar žemdirbiams, ar tam, iš kieno pinigų gyveni?“ – svarstė E. Pocevičius.

LŪS vicepirmininkas prisiminė kiek ankstesnį politinį periodą, kuomet LŪS, kitos asociacijos prieštaraudavo tuometės valdžios sprendimams, o ŽŪR – pritardavo. Tai, pasak E. Pocevičiaus, tik parodo, kas ir už ką gauna pinigus. „Visiška netiesa ir teiginiai apie ketinimą ŽŪR sunaikinti. Kalbama apie norą panaikinti ŽŪR išskirtinumą. Tegul jie veikia taip, kaip ir visos asociacijos – teisingai. Daugiau nieko ir nereikėtų“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Kam reikalingi?

Tauragės r. Pryšmantų k. ūkininkas Eimantas Eigirdas, kuriantis Lietuvos jaunųjų ūkininkų asociaciją, ŪP teigė, jog ŽŪR daro tai, ko jiems iš viso nepriklauso daryti. „Ne kartą esu apie tai kalbėjęs. ŽŪR yra per daug „iššokę“ virš savo pareigų ir lūkesčių, nors jie turėtų pagal savo paskirtį rūpintis technikos registravimu ir panašiais dalykais. Bet tos paskirtys – pasenusios. Dabar ŽŪR daro visišką šnipštą, skleidžia dezinformaciją. Sukurta tiesioginė pinigų plovimo sistema, kur ranka ranką plauna. Vienas žmogus sėdi ant kelių kėdžių, tuo pačiu metu priklauso kelioms asociacijoms. Susibūręs būrelis žmonių nedirba ūkininkų naudai“, – kalbėjo E. Eigirdas.

Tauragės r. ūkininko teigimu, ŽŪR skleidžiamą dezinformaciją apie tariamą ŽŪR uždarymą galima apibūdinti būsena, kai prieš gyvenimo pabaigą atsiranda daugiau energijos. „ŽŪR kalbas apie norą su jais susidoroti, sunaikinti girdime ne pirmą kartą. Bet faktas yra vienas – didžioji dalis žemės ūkio sektoriaus atstovų nėra patenkinti ŽŪR veikla. Jeigu nepasitenkinimas kas metai vis didėja, o taip ir yra, tą suvokdamas sveiko proto žmogus išeitų arba pradėtų dirbti normaliai“, – apibendrino ŪP pašnekovas.

Smilgių žemės ūkio bendrovės (Marijampolės sav.) pirmininko Romo Vilionio nuomonė apie ŽŪR – kategoriška ir griežta. „Kam jie reikalingi? Žemdirbiams praktiškai neatstovauja, o turėtų –  tiek šalyje, tiek ir užsienyje. ŽŪR pirmininkas paskaito kokią paskaitukę trims žmonėms, ir tuo veikla baigiasi. Tegul iš savo lėšų išsilaiko, kaip kitos asociacijos, kurioms valstybė nieko neduoda. ŽŪR reiktų pertvarkyti iš pagrindų, kad ši organizacija būtų visų žemdirbių – tiek smulkiųjų, tiek ir stambiųjų – atstovė, žemdirbių ramstis. Dabar svarbiais žemdirbiams klausimais ten nelabai yra su kuo kalbėti“, – tikino
R. Vilionis.

Turėtų remti visas

Pieno ūkio savininkė, Biržų r. ūkininkė Vaidutė Stankevičienė, priklausanti kelioms žemdirbių organizacijoms, teigė mananti, kad visos Lietuvoje veikiančios organizacijos turėtų būti remiamos valstybės proporcingai pagal narių skaičių. „Nėra teisinga išskirti ir palaikyti kurią nors vieną asociaciją specialiu įstatymu. Galbūt, kai ŽŪR įstatymas buvo priimtas, tuo metu Lietuvoje ši organizacija buvo vienintelė tokia asociacija, ir įstatymas buvo teisingas. Bet dabar dirbančių, ūkininkų palaikomų organizacijų yra daug“, – svarstė ūkininkė.

Pasak jos, ko gero, pats geriausias finansavimo modelis buvo tas, kai, deklaruodamas pasėlius, ūkininkas galėjo pasirinkti svarbiausią organizaciją. Tiesa, dažnai ūkininkas priklauso kelioms organizacijoms, todėl, pašnekovės svarstymu, finansavimą jis galėtų skirti proporcingai.

„Pavyzdžiui, pasirenku organizacijas, kurios daro man didžiausią įtaką, yra svarbiausios, kurios man labiausiai padeda, toms organizacijoms savo finansinę paramą ir skiriu. Taip galėtų elgtis ir kiti ūkininkai. Netruktume pamatyti visą aiškų vaizdą, kurios organizacijos tikrai dirba ūkininkams, juos moko, konsultuoja, atstovauja jų interesams ir panašiai“, – aiškino pieno ūkio savininkė.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Nerijus Gricius tikino manąs, jog ŽŪR įstatymu dažniausiai piktnaudžiaujama. „Galima tik spėlioti, kokiais sutarimais ir būdais ŽŪR parengti projektai gauna prioritetinius balus įvairiose programose, seminarų rengimams. Esu jaunesnės kartos atstovas. Mano tikslas ir noras, kad ŽŪR susijungtų ir nebebūtų susiskaldžiusi. Susiskaldymas visose srityse niekur neveda. ŽŪR įstatymo panaikinimas pačių ŽŪR nepanaikintų, tik teisės su kitomis asociacijomis būtų suvienodintos“, – teigė N. Gricius.

Dviprasmybė  

Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos (EMGAA) vadovas Arūnas Rutkauskas teigė šioje situacijoje įžvelgiantis dviprasmybę.

„ŽŪR organizacijos darinys, neįvardijant tam tikrų asmenų pavardžių, yra reikalingas, tikslingas ir būtinas atstovauti savivaldai. Bet šiuo metu ŽŪR suprantami kaip tam tikri asmenys, kurie yra administracijos vadovai, ir jų veikla netenkina likusių žemdirbių asociacijų. Situacija dabar būtų visai kitokia, jei anksčiau būtų išrinkta nauja ŽŪR administracija. Bet jeigu ŽŪR likusias asociacijas tenkina dabartinių vadovų darbas, tai niekas tų vadovų ir nekeis. Visi kiti, nepriklausantys ŽŪR, turbūt sutinka, kad vykdoma politika, atstovavimas mažai segmento daliai, nėra tikslingas“, – pastebėjo A. Rutkauskas.

ŪP pašnekovas teigė nesantis nei už didžiuosius, nei už smulkiuosius ūkininkus. Kiekvienoje ES šalyje yra įvairaus dydžio ūkių. Bet, pasak A. Rutkausko, visuomet yra sunku prie vieno stalo susodinti smulkų ir stambų ūkininką bei tikėtis jų sutarimo. Balanso neradimas ir buvo ta priežastis, dėl kurios ŽŪR pasuko dabartiniu keliu.

„Nepaisant nepasitenkinimo, ŽŪR šiandien atstovauja Lietuvai ir tarptautinėse organizacijose. Tinkamai ar netinkamai – kitas klausimas. Tokio atstovavimo mūsų žemdirbiškai šaliai reikia. Kas ateityje atstovaus, nenoriu prognozuoti. Bet dabartinė ŽŪR vykdoma veikla daugeliui nėra priimtina“, – kalbėjo EMGAA vadovas.

Nedaugžodžiavo

ŪP situaciją dėl Žemės ūkio rūmų įstatymo ir organizacijos veiklos paprašė pakomentuoti ŽŪR vadovybės. Vicepirmininkas Algis Baravykas kalbėti su ŪP atsisakė, o ŽŪM pirmininkas Arūnas Svitojus, paprašęs neįsižeisti, aiškino, jog norėtų kalbėti žemdirbiams rūpimais klausimais – apie gamybą, o ne politikuoti. „Jūs darote politiką. Institucijos yra dirbančios, veikiančios, šimtametės, su tradicijomis. Kažkas nori visą Lietuvą pakeisti, panaikinti nepriklausomybę. Tokia yra dabartinės būsenos įtampos tendencija. Žmonės kartais daro nesąmones“, – tvirtino ŽŪR pirmininkas.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.