Be žvyro ir smėlio, Lietuvoje turime ir akmens druskos, geležies rūdos

Šiuo metu Lietuvoje rasta ir ištirta 16 rūšių kietųjų naudingųjų iškasenų, iš kurių eksploatuojama pusė. Gausiausi mūsų ištekliai – smėlis ir žvyras, pvz., 2023 m. žvyro iškasta 9,565 mln. m³, smėlio – 4,078 mln. m³.

„Pagrindinių dabar naudojamų nemetalinių naudingųjų iškasenų – klinties, dolomito, žvyro, smėlio, molio, durpių – išteklių išsekimo klausimas, atsižvelgiant į dabartines gavybos apimtis, nėra aktualus – jų stygius neturėtų būti jaučiamas dar ne vieną šimtmetį. O mažaskaidžių (šviesių) durpių, devono molio, monomineralinio kvarcinio smėlio ištekliai gana riboti, todėl jų gavyba turėtų būti itin racionali“, – atkreipia dėmesį S. Danielius.

Jo teigimu, nors smėlio ir žvyro išteklių gavybos apimtys pastaruoju metu, palyginti su kasybos pramonės gavybos apimtimis atgavus nepriklausomybę, padidėjusios, jų trūkumas šalies mastu nebus juntamas, nes šių naudingųjų iškasenų kiekis nuolat papildomas naujai išžvalgytų telkinių ir jų naujų plotų ištekliais.

„Vis dėlto smėlio ir žvyro stygius kai kuriose apskrityse (pvz., Marijampolės, Telšių, Panevėžio, Klaipėdos) dėl didelės paklausos gali būti jaučiamas jau po kelių dešimtmečių. Tokiu atveju žaliavą tektų atsivežti iš kitų šalies regionų ar kaimyninių šalių“, – sako geologas.

Praėjusiais metais padidėjo opokos, naudojamos statybinių medžiagų pramonėje, įskaitant cemento gamybą, gavyba – šios uolienos išgauta 51 tūkst. m³. O dėl ribotos realizacijos rinkos mažiausiai naudojami sapropelio ištekliai – pernai jo išgauta tik 1 tūkst. m³.

Sapropelis – tai organinių medžiagų turtingos nuosėdos, susidarančios gėlavandenių telkinių, tokių kaip ežerai ar pelkės, dugne. Jis susiformuoja iš pūvančių augalų, gyvūnų liekanų ir mikroskopinių organizmų, taigi jame gausu organinių medžiagų ir mineralų. Sapropelis gali būti naudojamas kaip natūrali trąša, gerinanti dirvožemio derlingumą ir struktūrą, taip pat kaip priedas pašarams ar lesalams.

Dar sapropelis naudojamas fizioterapijoje purvo vonioms ir plačiai taikomas kosmetikoje. Fizioterapijoje jis dažniausiai naudojamas kaip gydomoji priemonė sąnarių ir raumenų skausmui malšinti, odos ligoms gydyti. Tuo tarpu kosmetikoje vertinamas dėl gausių biologiškai aktyvių medžiagų, drėkinančių odą, skatinančių regeneraciją ir gerinančių odos tekstūrą.

Naudingųjų iškasenų gavyba 2019–2023 metais

Lietuvoje naudoti galima tik detaliai išžvalgyto telkinio išteklius. Šiuo metu detaliai išžvalgyti 865 telkiniai, iš jų naudojami 496 skirtingos žaliavos rūšies telkiniai. Likusi detaliai išžvalgytų telkinių dalis nenaudojama dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl ribotų išteklių limituojama kvarcinio smėlio gavyba ir kontroliuojamas panaudojimas, kad ištekliai būtų panaudoti aukščiausios vertės gaminiams. O apibendrinant galima sakyti, kad kai kurių išteklių gavyba ribojama dėl aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų apsaugą, prioritetą miškams ir durpynų apsaugą pagal specialiuosius teisės aktus.

S. Danieliaus teigimu, naudingųjų iškasenų slūgsojimo sąlygas ir nevienodą paplitimą Lietuvoje nulėmė žemės gelmių geologinės sandaros ypatumai: „Didesnė dalis rastų naudingųjų iškasenų – dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, molis, opoka, smėlis ir žvyras – slūgso žemės paviršiuje arba po nedidele, nuo vieno iki keliolikos metrų storio danga. Gintaro išteklių aptikta Kuršių marių priekrantinės dalies dugno nuogulose. Sapropelis sudaro ežerų dugno nuosėdas, taip pat neretai jo randama durpynuose po durpių klodu. Akmens druskos, anhidrito, geležies rūdos ir gipso išteklių rasta 300–460 m gylyje nuo žemės paviršiaus.“

Atskirų rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai pagal plotą taip pat išsidėstę nevienodai. Akmens druskos yra Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas anhidrito telkinys yra Kauno rajone. Gipso išteklių yra Pasvalio rajone ir anhidrito telkinyje Kauno rajone. Geležies rūdos telkinys yra Varėnos rajone. Rytų Lietuvos žvyro telkiniuose kai kuriose vietovėse aptinkama aukso.

Visi rasti dolomito telkiniai išsidėstę šiaurinėje šalies dalyje, Panevėžio ir Šiaulių apskričių teritorijoje. Durpių telkinių yra visoje teritorijoje, bet daugiausia – Šiaulių, Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus apskrityse.

Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų klinties, mergelio) išteklių daugiausia Alytaus ir Vilniaus apskrityse, nedidelis kiekis – Utenos apskrityje. Visi ištirti klinties ištekliai yra šiaurinėje Lietuvos dalyje Šiaulių apskrities teritorijoje. Kreidos mergelio išteklių gausu Alytaus ir Marijampolės apskrityse, nedidelis jų kiekis yra Vilniaus apskrityje.

Molio išteklių yra beveik visoje šalies teritorijoje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia šios žaliavos išteklių išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės ir Utenos apskrityse. Plačiausiai paplitęs žvyras ir smėlis, didžiausia išžvalgytų išteklių dalis yra Vilniaus, Kauno, Utenos ir Alytaus apskrityse.

Vienintelis išžvalgytas opokos telkinys yra Tauragės apskrityje. Sapropelio yra visoje Lietuvos teritorijoje, bet daugiausia išžvalgytų išteklių yra Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskrityse.

LGT iformacija