Bėdos akivaizdoje ūkininkai sujudo, sukruto

Tačiau netrukus padėtis gali pasikeisti. Suaktyvinti veiklą rietaviškius ūkininkus paskatino du įvykiai – nepatenkintų ūkininkų žygis traktoriais į Vilnių sausį ir numatytas Rietavo savivaldybės valdžios sprendimas 2025-aisiais padidinti žemės mokestį. Būtent šis užmojis ir privertė juos parodyti, kad ūkininkai yra ne atskiros vytelės, kurias taip lengva laužyti, o tvirtai surišta šluota, pasiryžusi iššluoti tai, kas apsunkina jų gyvenimą.

Po paaiškėjusio siekio padidinti žemės mokesčius ūkininkų atsako vietos valdžiai ilgai laukti nereikėjo. Vos išgirdę apie galimą didinimą, Rietavo savivaldybės ūkininkų sąjungos (RSŪS) nariai surašė peticiją ir per trumpą laiką po ja surinko 388 parašus. Nutarę, kad to per maža, vyrai prieš Rietavo savivaldybės tarybos posėdį traktoriais atidundėjo į miestą ir išrikiavo juos tiesiai prieš Rietavo savivaldybės administracijos pastatą. Tie, kuriems neužteko vietos gatvėje, pasuko į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Buvo diena, kai į posėdį susirinkę vietos politikai turėjo apsispręsti – didinti žemės mokestį ar palikti iki tol buvusį.

Žemdirbiai aikštėje susitiko su Rietavo savivaldybės meru Antanu Černeckiu, po to ūkininkų atstovai susirinko į salę, kurioje ir vyko tarybos posėdis. Deja, akcija nieko nepakeitė, tarybos nariai į ūkininkų prašymą neatsižvelgė ir žemės mokestį padidino. Kalbamės su šių metų vasario mėnesį išrinkta RSŪS pirmininke Genute ŠNIAUKAITE-PUDŽEVELE. 

– Tad kas toliau?

– Gaila, kad tarybos nariai į mūsų prašymą neatsižvelgė ir balsavo taip, kaip buvo iš anksto susitarę. Mes jiems sakėme, kad tai – ne vien pinigų klausimas. Jeigu viskas daroma sąžiningai, argi taip buvo sunku į komiteto posėdį, kuriame pirmiausia šis klausimas ir buvo svarstomas, pasikviesti kelis ūkininkus, išklausyti jų nuomonę, leisti pateikti savo argumentus. Bet ne, geriau sviesti frazę apie tai, kad metas pratinti ūkininkus prie didesnių mokesčių...

Savivaldybės valdžiai priminėme ir tai, kad dar 2019-aisiais keturi RSŪS nariai susitiko su meru A. Černeckiu ir administracijos direktoriumi Vytautu Dičiūnu. To susitikimo metu buvo tvirtai sutarta, kad vietos valdžia RSŪS iš anksto informuos apie bet kokius pasikeitimus, kurie vienaip ar kitaip svarbūs žemdirbiams. O ko sulaukėme? Būtume visai nieko nežinoję, jei ne vienas ūkininkas, kuris yra tarybos narys.

Sakyčiau, kad savivaldybė būtų didelė, vieni kitų nepažinotume, o dabar... Vos ne kasdien vieni su kitais susitinkame. Nemanau, kad politikams labai naudinga prieš save nuteikti ūkininkus – būsimus jų rinkėjus.

– Jums nepalankus sprendimas jau priimtas, tad ką dabar darysite? Susitaikysite su esama padėtimi?Ar jums neatrodo, jog RSŪS turi per mažai narių, kad galėtų ką nors pakeisti savo naudai?

– Kol kas laukiame atsakymo į savo peticiją, juk ją pasirašė ne 38, o 388 ūkininkai. RSŪS mūsų tikrai mažai, bet padėtis gali greitai pasikeisti. Kai rinkome parašus, ne vienas užsiminė, kad svarsto stoti į RSŪS. Gal mūsų bus tiek, jog galėsime įstoti ir į Lietuvos ūkininkų sąjungą (LŪS). Dabar to padaryti negalime, nes nesurenkame tiek lėšų, kad galėtume ir LŪS mokestį sumokėti, ir vietoje organizuoti renginius.

Prisipažinsiu, mane nustebino tai, kad žmonės noriai rašėsi po mūsų peticija. Iš visų ūkininkų, kuriuos aplankėme, pasirašyti atsisakė tik du. Tiesa, pasitaikė ir tokių, kurie prisipažino bijantys blogų pasekmių, bet vis tiek pasirašė. Taigi baimės jausmas dar ne visus apleido, tačiau ir jie suprato, kad nieko nedaryti jau negalima. Matysime, kaip toliau bus. Susitarėme elgtis pagal situaciją. Sulauksime atsakymo, susirinksime ir nuspręsime. Kol kas jo dar negavome.

 – Kadangi rietaviškiai nepriklauso LŪS, tai negauna ir ūkininkams svarbios informacijos. Be to, jums turėtų būti keblu dalyvauti įvairiose akcijose.

– Tie mūsų ūkininkai, kurie norėjo dalyvauti vienoje ar kitoje programoje, o tam reikėjo gauti kuo daugiau balų, įstojo į Plungės ar Telšių rajonų ūkininkų sąjungas. Dabar jie mielai su mumis dalijasi pačia įvairiausia informacija. Tačiau mes norėtume, kad jie grįžtų į mūsų būrį. Apie tai kalbėjomės jau vasario mėnesį vykusiame RSŪS ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime, kuriame ir išrinko mane pirmininke.

Esame dėkingi aplinkinių rajonų ūkininkų organizacijoms, kurios su mumis mielai dalijasi informacija. Ypač daug ir noriai padeda LŪS Šilalės skyriaus nariai. Kai Lietuvos ūkininkai sumanė traktoriais pasiekti Vilnių, mus be ilgų prašymų priėmė šilališkiai. Išmokome toli gražiai važiuoti, tai į Rietavą suvažiavome be didelių problemų. Buvo gerokai daugiau norinčiųjų šioje akcijoje dalyvauti su traktoriais, bet dalies jų paprašėme nevažiuoti – nenorėjome miesto užkimšti ir kitiems vairuotojams sukelti nepatogumų.

Įsikūrėme 2017-ųjų vasarį, bet per tą laiką gretos sunkiai augo. Patys ūkininkai labai nesiveržė, o ir mes nelabai agitavome. Tačiau dabar, kai vidutinių ir smulkiųjų ūkių padėtis prastėja, kai su pavieniais ūkininkais niekas nenori skaitytis, turime burtis, turime plėsti savo gretas. Norime augti, bet tikrai ne kiekybė svarbiausia. Mums reikia aktyvių žmonių, tokių kaip Stasys ir Ramūnas Jurkai, Artūras Jurkus, Augustas Jurkus (Rietave turime daug Jurkų, kurie net ne giminės), Mikas Jusys, viena iš RSŪS įkūrėjų Birutė Dromantienė ir kiti. Šiuo metu mėginame aktyvinti sąjungos veiklą ir laukiame tų, kurie norėtų tą daryti drauge su mumis.

Autorės nuotraukos

Viršelyje: RSŪS pirmininkė Genutė Šniaukaitė-Pudževelė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.