Belgai nesutaria, ar jau reikia imtis maisto kainų reguliavimo

Tiesa ta, kad infliacija visą pusmetį vienur daugiau, kitur mažiau kilo daugelyje Europos valstybių. Belgai ėmė svarstyti, ar tik įmonės nedidina kainų daugiau nei būtina, kad padengtų padidėjusias išlaidas, pavyzdžiui, brangesnes žaliavas. Todėl Darbo ir ekonomikos ministerija nurodė ištirti 10 maisto produktų kainų dinamiką ir palyginti ją su kainų pokyčiais Vokietijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje.

Į stebėjimo lauką pateko prekybos centruose parduodamas sūris, miltai, makaronai, pienas, duonos, kiti duonos gaminiai, mėsos gaminiai, kiauliena, jautiena ir cukrus.

„2016–2022 metais maisto ir gėrimų kainos Belgijos prekybos centruose pabrango daugiau nei 15 proc., Vokietijoje ir Nyderlanduose – atitinkamai 26,4 ir 21,2 proc.“, – rašo portalas Vilt.be.

Šiuo metu visuomenė plačiai aparinėja pirmus kainų tyrimo rezultatus, o portalas Vrt.be cituoja ekspertų išvadas: „Šiuo metu Belgijoje nėra jokių neįprastų kainų pokyčių, palyginti su kaimyninėmis šalimis, požymių. Mūsų šalyje kainų kilimas yra didelis, tačiau kaimyninės šalys patyrė tokį patį augimą. Daugiausia – Vokietijoje, mažiausiai – Prancūzijoje, o Belgija ir Nyderlandai atsidūrė per vidurį. Kai kurių produktų, pavyzdžiui, mėsos ir cukraus, kainų raida Belgijoje yra dar mažesnė nei kaimyninėse šalyse.“

Tačiau tokios išvados netenkina visuomenės. Vrt.be žurnalistai Ann Willems ir Nils Schillewaert atkreipia dėmesį į tai, kad nors maisto kainos nekyla greičiau nei kaimyninėse šalyse, bet kai kurių produktų kainos čia buvo struktūriškai didesnės nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Todėl jas stebint ir lyginant, ši problema lieka nepastebėta.

Siekdami išsiaiškinti, kodėl tam tikrų prekybos centrų kainos Belgijoje yra iš esmės didesnės, tyrėjai atlieka papildomą tyrimą, analizuoja, kaip įmonės konkuruoja, kokie yra teisės aktų skirtumai ir kaip skiriasi prekybos centrų sąnaudos (mokesčiai, atlyginimai ir pan.).

Tuo metu vartotojų organizacija Testaankoop toliau reikalauja vyriausybės įsikišti, kad apribotų daugelio pagrindinių maisto produktų kainas. Kaip rašo portalas Vilt.be, siūloma apriboti daugelio pagrindinių produktų kainas iš „antiinfliacijos krepšelio“, kaip tai padarė Prancūzijos vyriausybė. Prekybos centrams turėtų būti leidžiama gauti tik ribotą pelno maržą parduodant tuos produktus. „Galite tai kritikuoti, bet šiuo metu tai yra priemonė, kuri mums turi didžiausią poveikį trumpuoju laikotarpiu“, – cituoja Vilt.be vartotojų organizacijos atstovę spaudai Laura Clays.

Portalo duomenimis, Testaankoop kas mėnesį lygina daugiau nei 3000 prekybos centrų prekių kainas. Nors infliacijos pikas jau įveiktas, daroma išvada, kad maisto produktų infliacija išlieka didelė. Rugpjūčio mėnesį organizacija fiksavo 14,7 proc. didesnes kainas nei 2022 m. rugpjūtį. Sparčiausiai brangsta daržovės. Testaankoop duomenimis, vartotojai moka vidutiniškai 31 proc. daugiau nei pernai. Stipriausiai kyla morkų (+70 proc.) ir svogūnų (+55 proc.) kainos. Taip pat pabrango kečupas (+49 proc.), pomidorų pasta (+41 proc.) ir šaldyti traškučiai (+39 proc.).

Parengta pagal Vilt.be ir Vrt.be

Asociatyvi 123rf nuotr.