Bendra Baltijos šalių elektrinė galėtų atsirasti iki 2030-ųjų, sako Ž. Vaičiūnas

Taip jis kalbėjo paklaustas apie galimybę elektrinę statyti pasitelkiant mažos galios branduolinių reaktorių technologiją.

„Jeigu mes kalbame apie pakankamai trumpą laikotarpį, tai tikrai ne, nes mažosios galios branduolinė elektrinė galima turbūt kokiais 2032–2033 metais anksčiausiai, tai kitaip tariant, mums reikia kitų technologijų“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

„Tai tikrai nėra mažieji branduoliniai reaktoriai“, – pridūrė ministras.

Pasak jo, elektrinė turėtų atsirasti dar prieš Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytą mažųjų branduolinių reaktorių vystymo termino pradžią – po 2030-ųjų.

„Taip, mes kalbame apie elektrinę, kuri galėtų būti įgyvendinta kiek įmanoma anksčiau“, – teigė energetikos ministras.

Vis tik Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, „kokia būtų technologija, kokie laikotarpiai“.

Apie galimybę statyti bendrą elektrinę ministras užsiminė kiek anksčiau ketvirtadienį. Pasak jo, šis klausimas bus aptariamas su Latvijos ir Estijos kolegomis.

Naujos Vyriausybės programoje numatyta pradėti diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono investuotojams į modernias ir manevringas elektrines, kurios gamintų elektrą, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.

Trims Baltijos šalims anksčiau nepavyko susitarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, kliūčių kilo ir planuojant elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarais, vystant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.