Bendruomenių spindesys ir skurdas

Sukūrė net SPA

Valstybės duomenų agentūra pateikė duomenis, kad šiais metais iki mokesčių priskaičiuoto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo apie 400 eurų. Palyginus vidutinį atlyginimą po mokesčių Vilniuje ir regionuose, skirtumas akivaizdus – sostinėje jis siekia 1 366, o regionuose – 1 143 eurus. O jei kalbėtume ne vien apie finansinę gerovę, bet ir apie sveikatos apsaugą, švietimą, nedarbą, sočiai gyvenantys didmiesčio gyventojai iš tiesų yra privilegijuotoje padėtyje.

Regionams sunku išgyventi ir dėl investicijų trūkumo. Nelabai kas nori investuoti ten, kur nėra darbo jėgos, todėl užburtas ratas vis sukasi. Tačiau nors situacija nėra džiuginanti, miestelių ir kaimų bendruomenės nelaukia, kol kas nors pasirūpins jų poreikiais, o imasi iniciatyvos tai padaryti pačios. Turbūt nieko nenustebins sūrių, maisto produktų gamyba, tačiau tai, kad kaimų ir miestelių gyventojai imasi teikti ir paslaugas, iš tiesų stebina.

Biržų rajono vietos veiklos grupės atstovė Giedrė Visockienė, paklausta, kaip sekasi kaimo gyventojams kurti verslą rajone, „Ūkininko patarėjui“ pasakojo: „Žmonės, nepaisant ne itin patrauklių paramos gavimo sąlygų ir įsipareigojimų, gana drąsiai ir sėkmingai imasi kurti ar plėsti verslą. Nebijo imtis naujoviškų idėjų – įvairių mobiliųjų paslaugų. Tai ir mobiliosios autoserviso paslaugos, maistas ant ratų ar netradicinių produktų gamyba: rauginti ridikai, morkos, prieskoninių žolelių ir vaistažolių perdirbimas. Siūloma ir naujų turizmo paslaugų – pasiplaukiojimas katamaranu, „Vilnos kelias“.

Pasak pašnekovės, Pačeriaukštės bendruomenė įgyvendino „Mobiliojo SPA“ projektą, todėl galima pasidžiaugti, kad vietos bendruomenių iniciatyva padėjo sukurti rajone 26 darbo vietas. „Rezultatai galėjo būti pasiekti dar sparčiau, jeigu biurokratinė našta būtų gerokai mažesnė“, – pripažino G. Visockienė.

Pasyvūs žmonės

Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas Vytautas Juška teigė, kad bendruomenių gyvenimas iš tiesų labai skirtingas: „Vieniems šiek tiek sunkiau. Tarkim, toms bendruomenėms, kurios „prisiglaudusios“ prie kultūros namų, gyvenimas lengvesnis, nes nereikia mokėti komunalinių mokesčių, o štai kitoms tokios išlaidos – kaip girnapusė po kaklu“, – ŪP aiškino pašnekovas.

Kaip tikino jis, kaime įmanoma turėti sėkmingą bendruomeninį verslą, tačiau viskas priklauso nuo to, kiek nariai prisidės prie jo vystymo: „Kaime daug pasyvių žmonių, kuriuos reikia stumtelti, todėl bendruomenės iniciatyvos priverčia ir juos sukrusti.“

Teigiamus pokyčius lemia aktyvūs lyderiai, gebantys uždegti aplinkinius ir patys inicijuojantys įvairias veiklas. „Iš tiesų yra bendruomenių, kurios įsikūrė dėl didelių buitį gerinančių projektų – tai kanalizacijos, vandentiekio įvedimas, – sakė
V. Juška. – Gausu projektų renginiams, tuo tarpu išliekamąją vertę turinčių mažiau. Ir vis dėlto bendruomenės juda, nes sėdėti apsileidusiems taip pat nėra gerai.“

Pasak pašnekovo, bendruomenėms trūksta žmonių palaikymo, pasigendama aktyvumo: „Pastebėjau tendenciją – bendruomenės, kurios įsikūrusios arčiau miestų, gyvena miestietišką gyvenimą, tuo tarpu nuošaliau esančios iš tiesų labai daug bendrauja, mėgsta renginius, kartu pabūti. Bendruomenių narių daugėja, vadinasi, kaimams reikia jų“, – aiškino V. Juška.

Socialiniai verslai ir paslaugos

Žmogaus paliktas pėdsakas gali būti amžinas, juk viskas priklauso nuo to, kiek jis atidavė savo gyvenimo kitiems. Svarbu tai, kad kai kurios bendruomenės kuria socialinius verslus ir pirmiausia padeda savo miestelių ar kaimų neįgaliems, vienišiems gyventojams. Tauragės rajono Pagramančio bendruomenė „Gramančia“ socialinio verslo ėmėsi viena pirmųjų šalyje – rekonstravusi seną pastatą įrengė socialinės globos namus, pastatė ir įsteigė kavinę, teikia sveikatinimo ir viešojo maitinimo paslaugas. Planuose – dar vieni paliatyviosios slaugos namai seneliams.

To paties rajono Dacijonų kaimo bendruomenė pasiūlė aplinkos tvarkymo paslaugas, įsigijo traktorių, aeratorių, gyvatvorių karpymo žirkles, žoliapjovę. Dar vienas pirkinys – autobusiukas, kuriuo teikiamos pavėžėjimo paslaugos.

Nuo jų neatsilieka ir Eičių kaimas, kurio bendruomenė taip pat teikia paslaugas gyventojams – atlieka ūkio darbus, tvarko namus, padeda sutvarkyti reikalus ir kitus būtinus darbus. Netgi maitinimą ir pavėžėjimą neįgaliesiems organizuoja.

O štai Kupiškio rajone Palėvenės buvusių dominikonų vienuolyno svirne galima paragauti patiekalų, ruoštų pagal 150 metų senumo dvasininkų receptus. Juos atgaivino bendruomenės „Palėvenys“ pirmininkė Laimutė Juknevičienė. „Turime nuostabius senovinius pastatus ir sugalvojome pasidaryti verslą, kad traukos objektas būtų įdomesnis, – redakcijai pasakojo pirmininkė. – Keletas moterų turi pašaukimą gaminti maistą, sugalvojome pasidaryti savo virtuvę ir parašėme tris projektus. Vienas iš jų – kupiškėniškas „Unt palavanos stolo“, kitas – „Kviečiu arbotos“ ir „Mobili virtuvė“.

Todėl dabar šaltais žiemos vakarais nuostabiame istoriniame pastate galima išgerti skanių arbatų, surinktų bendruomenės moterų ir merginų. Pasak L. Juknevičienės, skanūs valgiai ir atmosfera pritraukia daug šeimų, gandas sklinda iš lūpų į lūpas, daug kas atvažiuoja pabūti vakarais.

Kaišiadorių rajone esanti Darsūniškio bendruomenė pasistatė namus ir pradėjo juos nuomoti konferencijoms, nakvynei, įvairioms edukacijoms – čia populiarūs kalėdinio laikotarpio pasibuvimai vaikams, šeimoms. „Per didžiąsias metų šventes pastatas tampa nykštukų namais, čia su vaikais žaidžiama, vasarą taip pat priimame vaikus, prisitaikome prie bet kokių sąlygų, – pasakojo bendruomenės pirmininkė Rasa Lukošienė. – Daug jau kas pas mus apsilankė – juk kaimas istorinis, dvelkiantis senove, daug įdomių vietų. Visuose keliuose į kaimą stovi vartai, tai vienintelė tokia vieta Lietuvoje. Turime ir mineralinį vandens šaltinį. Yra ką pamatyti, bendruomenės namai atviri visiems. Apylinkės labai gražios, smagu pasivaikščioti Nemuno pakrantėmis.“

Degutas medaus statinėje

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 118, 2023 m. spalio 19 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Vytautas Juška bendruomenės renginiuose visuomet dalyvauja su šeima.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.