Beragiai galvijai daugumos augintojų nenuvylė

Pateisino lūkesčius

Prieš 7 metus Aidynas Zulfijevas, siekdamas išnaudoti nederlingas Šalčininkų r. žemes, nusprendė užsiimti mėsine gyvulininkyste. Jis iš Vokietijos atsivežė grynaveislių Aberdynų angusų bandą. Šią veislę vyras pasirinko po ilgų diskusijų su profesionalais. „Viena priežasčių, lėmusių pasirinkimą, – nederlingi mūsų krašto dirvožemiai ir ne itin kokybiška žolė, kuria būtų galima intensyviai penėti mėsinius galvijus. Kitos priežastys – veislės paprastumas, auginimas, priežiūra ir t. t., nors iš esmės visos veislės yra panašios“, – sakė A. Zulfijev.

Vyras įvardijo daugybę pasirinktos veislės privalumų: lengvą veršiavimąsi, ankstyvą kergimą (telyčia pirmą kartą veršiuojasi sulaukusi 24 mėnesių amžiaus) ir mėsos skonines savybes. „Nors tai mano asmeninė nuomonė, tačiau, palyginus su intensyviai auginamais galvijais arba prancūzų linijos gyvuliais, kurių mėsa yra sausoka, angusų mėsa yra riebi – marmuringa, sultinga, labai skani. O tam įtakos turi genetika“, – šypsodamasis pasakojo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas, kuris siekia išlaikyti ir gerinti bandos genetinę vertę. Jo ūkyje gyvuliai auginami pagal visas taisykles, jiems atliekami vertinimai ir tyrimai. Anot A. Zulfijevo, pastaruoju metu vis daugiau žmonių domisi šia veisle, todėl jis sulaukia nemažai telefono skambučių iš susidomėjusiųjų angusais.

Reikalavimai griežtėja

Pasak Šalčininkų r. ūkininko, dalis žmonių atsisako pieninių bandų ir pradeda auginti mėsinius galvijus. Tačiau ir šiame sektoriuje situacija yra labai sudėtinga dėl vis naujai keliamų reikalavimų. „Mėsinis galvijas yra tas pats galvijas – jam reikia ėsti, reikia fermų, reikia ganytis. Yra garsų ir kvapų... Apskritai politinė situacija yra sudėtinga. Įsigilinus matyti, kad labai didelės pajėgos ir investicijos yra skiriamos dirbtinei mėsai auginti. Todėl bijau pranašauti, bet, matyt, natūraliai išauginta – gyva mėsa – galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai – kada nors bus pakeisti dirbtine mėsa, – rėžė A. Zulfijevas, su veršeliais auginantis 110 galvijų. – Ar tai geriau, ar ne – diskutuotinas klausimas. Ši perspektyva numatyta ne po 2–5 metų, o vėliau. Stebint, kas vyksta pasaulyje, koks nusistatymas prieš mėsai auginamus galvijus, kurie realiai ekosistemai duoda labai daug naudos, ir kokios yra laikomasi žemės ūkio politikos, daugeliui šiaušiasi plaukai. Tas žaliasis kursas... Manau, jis yra nelabai vykęs ir nežinau, kokia bus gyvulininkystės ateitis“.

Anot ŪP pašnekovo, gyvulių jis galėtų auginti dar daugiau. Tačiau tai daryti riboja darbo jėgos stoka ir aplinkosauginiai reikalavimai. Jauniems ūkininkams, kurie nori užsiimti mėsine gyvulininkyste, vyras patarė labai gerai paskaičiuoti, nes yra daug reikalavimų ir darbo. „Koks atsiperkamumas? Jei pavyks užsiimti tik gyvulininkyste, bus labai gerai. Jei taip neišeina, reikėtų labai pagalvoti, ar verta pradėti“, – patarė angusų augintojas.

Kaina kito nežymiai

Kokybiški mėsiniai galvijai turi savo kainą. Pasak Aidyno, angusų veislės gyvulių kaina nuo 2016 metų iki dabar keitėsi nežymiai. Dabar ji šiek tiek didesnė, tačiau ne tokia, kad atpirktų išaugusias sąnaudas. „Mano ferma yra šaltojo tipo, bet vandens linija yra šildoma, tad pakilus elektros energijos kainoms, keletą kartų išaugo ir sąnaudos. Kalbant apie pienines bandas, ten – labai negerai, suvartojama žymiai daugiau elektros“, – akcentavo A. Zulfijevas.

Jis sakė, kad parduodamų telyčių ir buliukų kainos labai priklauso nuo pačių galvijų įmitimo, auginimo technologijos, rinktų duomenų. Jei ūkininkas neturi gyvulio duomenų, jo nesveria ir neprižiūri nuo pat atjunkomo amžiaus, iki kol sveria 200 kg, tokio gyvulio pardavimo kaina yra nedidelė. „Gerą gyvulį galima palyginti su pramoninėmis gamyklos staklėmis – jei nuperki pigias stakles, jos taip ir savo darbą dirbs. Tas pats ir su gyvuliais. Jei nuperki pigų gyvulį, iš jo nebus labai daug naudos, bus mažai pelno“, – paaiškino ūkininkas, priklausantis Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacijai (LMGAA), angusų augintojų asociacijai ir „Baltos avies“ kooperatyvui.

Vyras teigė, kad 6–7 mėn. angusų veislės telyčia, kuri yra verta dėmesio, kainuoja 1 200–1 300 Eur. „Angusų kainos Lietuvoje, palyginus su kainomis užsienyje, kai atsivežame veislinę medžiagą, yra mažos. Norint išlaikyti veislinę vertę, užsienyje už telyčią tenka pakloti 1 700–1 800 Eur“, – ŪP konstatavo Šalčininkų r. ūkininkas. Jaunas vyras pridūrė, kad duomenys apie jo bandą yra LMGAA, tad norintieji įsigyti gyvulių ūkininką lengvai randa ir atvažiuoja tiesiai į ūkį.

Gyvulių „čia ir dabar“ niekada nebūna, todėl planuojantiems auginti angusus ūkininkas rekomenduoja viską susiplanuoti iš anksto. „Pavasarį mūsų ūkis turės parduoti 11 labai gražių grynaveislių angusų telyčių. Dabar joms yra 3–5 mėn. Pardavimo metu jos bus 6–8 mėn. Dažniausiai kolegos skambina paskutinę minutę, kai jos jau pakeliui į naujus namus, ir nuliūsta“, – sakė ūkio šeimininkas.

Pasiryžo tapti ūkininkais

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 19, 2023 m. vasario 14 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.