Besivystančios rinkos augina pasaulinį kiaušinių suvartojimą

Nauja ataskaita

Naujoje „Rabobank“ ir WEO ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei 90 proc. kiaušinių rinkos augimo bus sukurta besivystančiose rinkose.

Augant pajamoms ir keičiantis vartotojų įpročiams, didėjant laisvai laikomų vištų kiaušinių paklausai, pramonė susiduria su naujais iššūkiais. Taip pat atsiveria platesnės tiekimo grandinės modernizavimo galimybės, sutelkiant dėmesį į platinimo bei tvarumo sritis.

Pasak WEO, šie veiksniai skatins nuolatines investicijas ir inovacijas visoje pasaulinėje vertės grandinėje.

Rinka auga

Per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulinė kiaušinių rinka sparčiai augo, o bendra kiaušinių gamyba daugiau nei padvigubėjo – nuo ​​46 milijonų metrinių tonų 1995 m. iki 99 milijonų metrinių tonų 2025 m.

WEO akcentuoja, kad kiaušinių rinka, kartu su paukštienos rinka, buvo sparčiausiai auganti gyvūninių baltymų rinka per pastaruosius 10 metų.

Vyresnysis pasaulinis „RaboResearch“ gyvūninių baltymų specialistas Nan‘as-Dirk‘as Mulder‘is teigė: „Kiaušiniai išlaikys stiprią rinkos poziciją, palyginti su kitais baltymais, nors tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį augimas šiek tiek sulėtės iki maždaug 2,0 proc. per metus. Augimą vis labiau skatins didėjančios pajamos, geresnis prieinamumas, vartotojų pageidavimai, rinkodara ir produktų kūrimas, o ne vien gyventojų skaičiaus augimas“.

WEO mano, kad daugiau nei 90 proc. prognozuojamo augimo bus besivystančiose rinkose, o didžiausia dalis – Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Didesnis vartojimas

Kaip konstatuoja airių portalas agriland.ie, didesnę kiaušinių paklausą lemia gyventojų augančios pajamos, urbanizacija ir kintantys vartotojų poreikiai, nors gyventojų skaičiaus augimas šiuose regionuose taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Kiaušinių suvartojimas labai skiriasi – nuo ​​mažiau nei 50 kiaušinių vienam asmeniui per metus kai kuriose Afrikos šalyse iki daugiau nei 300 tokiose šalyse kaip Meksika ir Japonija, sparčiausiai vis dėlto paklausa auga besivystančiose rinkose.

Išsivysčiusiose rinkose paklausa perkeliama į pridėtinės vertės segmentus, įskaitant kiaušinių produktus ir kiaušinius, kuriuos deda ne narvuose laikomos vištos.

Žinutė investuotojams

„Skaitmeninimas, tvarumas ir gyvūnų gerovė tampa pagrindiniais konkurencingumo veiksniais. Internetinis maisto platinimas ir socialinė žiniasklaida daro įtaką vartotojų elgsenai, todėl gamintojai turi permąstyti prekės ženklo kūrimo, rinkodaros ir produktų kūrimo strategijas. Tuo tarpu geopolitinė įtampa lėmė didesnį dėmesį maisto ir išteklių saugumui, pereinant prie gamybos lokalizacijos“, – sako N.D. Mulder‘is.

Jis siunčia ir aiškią žinutę Investuotojams: reikės didelių kapitalo išlaidų, skirtų plėsti žaliuosius sektorius, konsoliduoti, pereiti prie laisvai, o ne narvuose laikomų vištų, vertikaliai integracijai ir vertės grandinių modernizavimui. Tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas, robotika ir išmanusis ūkininkavimas esą bus vis svarbesnės, siekiant pagerinti efektyvumą, biologinį saugumą ir aplinkosauginį veiksmingumą, rašo olandų „Nieuwe Oogst“.

Parengė Ričardas Čekutis