Biokuras darosi neįperkamas: pleškinsime tvoras ir baldus?

Turime pakankamai miškų, o biokuras tampa daug kam nebeįperkamas, net nuogąstaujama, kad jo galime pristigti. Gal teks pleškinti tvoras ir senus baldus? Aplinkos ministras ramus: kirsime Rūdninkų miškus, kur bus karinis poligonas, ir šildysimės. Be to, Vyriausybė įpareigojo Valstybinę miškų urėdiją (VMU) gaminti biokurą. Seimo opozicijos atstovai ir biokuro gamintojai tokius sprendimus kritikuoja ir kerta iš peties: ministerija šaudo pro šalį.

Demonstruoja olimpinę ramybę

Valdžia be perstojo kartoja, kad patys elektros pasigaminame nedaug, o gamtinių dujų, žinia, patys neturime, todėl ir mokame beprotiškas kainas. Betgi turime pakankamai miškų, o biokuras – daug kam nebeįperkamas, net keliamas šaršalas, kad jo galime pristigti. Negi ir čia pirštus bus prikišę ir skiedras bei šakas žaliose giriose užrakinę kokie priešai?

Skaičiuojama, kad Lietuvoje privačiuose namuose ir centralizuotam šildymui sudeginama apie 4 mln. kietmetrių (ktm) medienos, apie 1 mln. ktm buvo importuojama iš Baltarusijos.

Dabar šį kiekį šildymui turime pasigaminti iš vidinių išteklių. Jų pakanka, tik sklinda nerimas, ar iš jų bus pagaminta pakankamai biokuro ir ar jis nešildys kaimynų, pavyzdžiui, lenkų?

Visuomenei neramu, tačiau Vyriausybė demonstruoja olimpinę ramybę. Kai Seime per Vyriausybės valandą buvo pasiteirauta, ar nepritrūksime biokuro žiemos metu, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuramino: „Mūsų importas būdavo 1 mln., tad mes jį lengvai kompensuosime tiesiog malkine mediena iš Rūdninkų poligono, kuris ruošiamas NATO reikmėms, iš jo bus patiekta papildomai.“ Primename, kad Rūdninkuose nutarta įkurti karinį poligoną, kurio dydis bus beveik 17 tūkst. ha. Poligono teritorijoje esantys miškai (16 069 ha) išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis neslėpė esąs šokiruotas tokio ministro požiūrio: „Tikiuosi, jūs pajuokavote, kad poligono medieną planuojate naudoti biokuro biržai, nes tai būtų didžiausias nuostolis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų už galvos imtis, nes vienas euras, investuotas į gaminį, atneša dešimt eurų į valstybės biudžetą. Tikiuosi, to nedarysite.“

Skubus sprendimas užsitęs

Buvęs aplinkos ministras, Seimo narys Kęstutis Mažeika, kalbėdamas su „Ūkininko patarėju“, svarstė, kad jo kolega taip kalbėjo gal nežinodamas ar nesuprasdamas, kaip yra tvarkoma mediena: „Iš karinio poligono nebus tiek malkinės medienos, nes pagal miško sandarą ten turbūt yra normalių statybai ir pramonei tinkamų medžių.“

Tokia kalba – pusė bėdos. Parlamentaras daugiau kritikos pažėrė Aplinkos ministerijos (AM) pasiūlytam ir Vyriausybės skubos tvarka priimtam sprendimui, kuriuo VMU įpareigota 2022–2024 m. laikotarpiu gaminti ir parduoti biokurą energijos išteklių biržoje, tam panaudojant iki 20 proc. per metus planuojamo pagaminti malkinės ir plokščių medienos, popierrąsčių ir miško kirtimo liekanų kiekio – iš viso apie 400 tūkst. ktm per metus. Iki tol VMU tiekdavo tik žaliavinę medieną ir tiesiogiai biokuro rinkoje nedalyvavo.

„Dėl biokuro prognozės liūdnos. Aplinkos ministras pasiūlė sprendimą, Vyriausybė pritarė, bet tai negelbės ir virs ilgu procesu, nes urėdija nepasiruošusi, neturi įrangos ir pajėgumų biokurui gaminti. Turės būti skelbimai viešųjų pirkimų konkursai, o valstybinėse įmonėse tie procesai yra biurokratizuoti, užtruks. Be to, tokios įrangos rinkoje trūksta ir dėl tiekimo trikdžių, ir dėl išaugusio poreikio visoje Europoje, nes visos šalys susiduria su tokiais iššūkiais. Tos įrangos šiam šildymo sezonui praktiškai nebus įmanoma įsigyti, nebent kitam sezonui. Taigi, tie skubūs pavedimai tėra akių dūmimas“, – konstatavo opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys K. Mažeika. Jis taip pat pridūrė, kad VMU negali tiekti pigesnės žaliavos šilumos gamintojams, nes to neleidžia Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas.

„Atrodo, kad grįžtame prie planinės ekonomikos, kai nuleidžiami nurodymai urėdijai. Geriau paremtų privatų verslą, kuris greičiau prisitaikytų prie pasikeitusio biokuro poreikio, suteiktų jam tam tikrą paramą gamybos pajėgumui, našumui padidinti, kad būtų maksimaliai pagaminta biokuro“, – siūlymus išsakė Seimo narys.

Siūlo įtraukti ir ūkininkus

K. Mažeikos manymu, AM turėtų duoti kitokį pavedimą VMU: ne gaminti jau galutinį produktą – biokurą, o didinti žaliavos, reikalingos biokuro gamybai, kiekį. Į tai, pasak jo, reikėtų įtraukti ir privačių miškų savininkus, kurie valdo apie 50 proc. šalies miškų.

„Ir čia yra didelis potencialas. Turėtume kalbėti ir apie ūkininkų dalyvavimą, apstu krūmais ir medžiais apaugusių griovių, juos reikėtų valyti ir tiekti žaliavą biokurui, tačiau dabar žemdirbiams nėra sudaryta galimybių gaminti biokurą, dalyvauti biržoje ir parduoti jį katilinėms. Tai – keisti sprendimai“, – samprotavo parlamentaras.

Taip pat jis atkreipė dėmesį į žaliąsias atliekas savivaldybių aikštelėse, kur yra kalnai žaliavos biokurui. Žaliosios atliekos kompostuojamos, nors galėtų būti panaudojamos šildymui. „Apmaudu, kad nepasigaminame reikiamo kiekio biokuro, nors turime pakankamai žaliavos. Miškuose pūva mediena, pilni grioviai medžių ir krūmų, turime darbo jėgos. AM nerodo įžvalgumo ir palieka problemą savieigai. Jeigu nebus greitų sprendimų, katilinėse iš tikrųjų gali pristigti biokuro“, – buvęs aplinkos ministras negailėjo kritikos dabartiniam.

Jis AM priekaištus žėrė ir dėl nevaldomo žaliavinės medienos ir biokuro eksporto: „Dideli kiekiai pagaminto biokuro išvažiuoja į Lenkiją, kur verslininkai gauna daugiau nei Lietuvoje. Yra didelis susirūpinimas, bet nesiimama jokių priemonių.“

AM skelbia, kad biokuro rinkos dalyviai skundžiasi, jog dalis pramonės įmonių medienos apdirbimo liekanas parduoda tiesiogiai užsienio įmonėms, net nesiūlo šios produkcijos Lietuvos biokuro gamintojams. Rinkos dalyvių skaičiavimais, pramonės liekanas išvežančios įmonės bendrai perdirba apie 1,5 mln. ktm medienos per metus, o galimų medienos perdirbimo liekanų susidaro apie 40 proc. šio kiekio – apie 600 tūkst. ktm. Tai yra reikšmingas kiekis biokuro sektoriui, nes per metus, kaip jau minėta, Lietuvoje sunaudojama apie 4 mln. ktm biokuro.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: biokuras, Valstybinė miškų urėdija, biokuro gamintojai, biokuro kaina