Biologinio saugumo nesilaikymas – grėsmė paukščių gripui išplisti ir žinduolių ūkiuose

Iki 2005 m. LPPG virusai plačiai išplito tarp naminių paukščių ir laukinių paukščių, tačiau tuomet LPPG virusą aptikti laisvėje gyvenančiuose laukiniuose gyvūnuose buvo labai neįprasta.

Praeitais metais prasidėjo naujas laukinių paukščių LPPG epidemiologijos etapas. Manoma, kad šis viruso potipis toliau plis ir darys neigiamą poveikį aplinkai. Pažymėtina, kad praeitą migracijos periodą (pavasarį) šio viruso potipis pražudė daug kirų ir žuvėdrų kolonijų visoje Europoje. Tikėtina, kad pakitusiu LPPG H5N1 potipiu užsikrėtę laukiniai paukščiai virusą išplatino ir žinduolių tarpe. 

Per pastaruosius 50 metų paukštininkystės sektorius ypač išaugo. Kai ūkiuose paukščiai laikomi labai tankiai ar nepaisant biologinio saugumo – rizika išplisti LPPG yra ypač didelė.

Vykdoma laukinių paukščių LPPG stebėsena. Kai negaunama pranešimų apie nugaišusius laukinius paukščius, dar nereiškia, kad viruso nėra mūsų aplinkoje. Laukiniai paukščiai yra viruso pernešėjai naminių paukščių, žinduolių ir savo tarpe. Naudos neduoda bandymas suvaldyti laukinių paukščių viruso plitimą gaišinant ar naikinant jų buveines. Todėl svarbu, kad gamtos apsaugos specialistai, draustinių prižiūrėtojai ar ornitologai, prižiūrintys paukščių susibūrimo vietas, prisidėtų prie viruso plitimo rizikos mažinimo priemonių:

• Paukščių būriavimosi vietos turėtų būti neužterštos užkratu ir iš anksto sutvarkytos,  parengtos paukščių susibūrimo sezonui (aplinka nušienauta ir atvira saulės spinduliams, kurie tiesiogiai naikina virusą aplinkoje).
• Apie nugaišusius paukščius, pagal galimybes ir prieinamumą prie paukščių būriavimosi vietos (visuomenės nariams, rezervatų ar draustinių prižiūrėtojams) ir įvertinus viruso pernešimo riziką pranešti VMVT ir tik suderinus veiksmus su regionine VMVT visus nugaišusius paukščius pašalinti arba giliai užkasti gaišimo vietoje.

Vis dar yra daug nežinomųjų ir netgi prieštaringų mokslinių nuomonių apie galimus viruso patekimo būdus į laukinių paukščių kolonijas. Tikėtina, kad prisideda keli būdai, todėl sunku nuspręsti dėl tinkamų valdymo priemonių, kurios apimtų visus galimus viruso patekimo kelius.

Atsižvelgiant į ligos plitimo grėsmę migracijos metu, ūkių savininkams rekomenduojama imtis biologinio saugumo ir priežiūros priemonių, nes užkratas turi tendenciją sparčiai plisti. Biologinio saugumo ir priežiūros priemonės yra šios:

• Pavasarinės ir rudeninės paukščių migracijos metu naminius paukščius laikyti uždarytus.
• Saugoti lesalą nuo laukinių paukščių,
• Laikytis asmens higienos – pas naminius paukščius eiti tik su tam skirtais rūbais bei apavu.

Taip pat svarbu stebėti, kokios laukinių paukščių rūšys serga ir gaišta, o pastebėjus sergantį ar nugaišusį laukinį vandens paukštį, taip pat ir pastebėjus neįprastai padidėjusį naminių paukščių gaišimą – kuo skubiau pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam departamentui arba telefonu 1879.

VMVT informacija

123rf nuotr.