Biologizacija padeda, bet tai – ne panacėja

Orų kraštutinumai

Prie klimato sąlygų prisitaikęs žemės ūkis gali tapti ne tik Rumunijos stiprybe, bet ir pavyzdžiu kitoms šalims, susiduriančioms su panašiais iššūkiais. Dėl to neatsitiktinai šios šalies žemdirbių organizacijos ir pakvietė diskusijai apie augalininkystės verslo perspektyvas šiuolaikinėmis sąlygomis.

Daugelis supranta, kad vykstantys klimato pokyčiai yra vienas didžiausių iššūkių žemdirbiams, o jų poveikis ypač ryškus sektoriuje, priklausančiame nuo natūralių klimato sąlygų. Galime kalbėti ką norime apie šalies ekonominę būklę, tačiau Rumunija yra viena didžiausių žemės ūkio šalių Europos Sąjungoje, išgyvenanti reikšmingus pokyčius žemės ūkio srityje. Augintojams dėl meteorologinių sąlygų pokyčių tenka keisti ne tik pasėlių struktūrą, bet ir ūkininkavimo įpročius bei tobulinti auginimo technologijas.

Besilankydamas Balkanų šalyse, pastebi vis dažnesnes sausras ir ekstremalias liūtis, šilumos bangas bei kitus neprognozuojamus pokyčius. Šie reiškiniai daro įtaką tiek pasėlių produktyvumui, tiek ūkių veiklos rentabilumui. Pavyzdžiui, prieš trejetą metų lankydamiesi pietiniuose šalies regionuose, matėme ilgos sausros padarinius, kai net kukurūzai nesuformavo burbuolių, o kviečių derlingumas kai kuriuose ūkiuose siekė vos 3 t/ha. Kad ir praėjusią savaitę – atvykus kaitino 33 °C šiluma, o po trijų dienų tesušilo iki 11 °C. Važiuojant iš vieno regiono į kitą kelyje užklupo liūtis, kurios metu per 1 val. iškrito 70 mm kritulių, o štai rytinėje šalies dalyje lietaus ūkininkai jau nematė nuo sausio mėnesio, tad tenka laistyti ne tik daržoves, bet ir žieminius miežius, kukurūzus, žieminius rapsus. Pietinėje šalies dalyje derlingumą padeda palaikyti derlingi dirvožemiai, dėl to neatsitiktinai čia ūkiai didoki. Kaip ir visuomet, pasibaigus renginiams, ūkininkai pakviečia padiskutuoti į savo ūkius. Lankėmės skirtingo dydžio ūkiuose. Pirmiausia apsilankėme pas labai inovatyvų ūkininką, turintį 8 tūkst. ha žemės. Jis augina daugiau kaip 3 tūkst. ha žieminių rapsų, o likusią dalį dalijasi kukurūzai ir žieminiai kviečiai. Suprantama, kad su tokia augalų kaita problemų neišvengsi. Su kokiomis problemomis tenka susidurti? Pirmiausia – sausra. Pavyzdžiui, pasėjo žieminius rapsus rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, o jie sudygo sausio mėnesį. Dėl to kai kuriuose laukuose trūksta tolygumo, nes sunkiai iro priešsėlio liekanos ir tai turėjo įtakos rapsų sudygimui. Kitas jiems neįprastas reiškinys – šalnos. Sausio mėnesį, kai paprastai būna šalčiausia, buvo +25 °C, o balandžio mėnesį, prieš rapsų žydėjimą, pasireiškė šalnos iki –9 °C ir ganėtinai smarkiai aplamdė rapsus. Kaip ir pas mus, skirtingos veislės reagavo nevienodai, taip pat įtakos turėjo augalų paruošimas. Jau prieš keletą metų patarėme, kas galėtų palengvinti augalų reakciją į stresus. Ūkininkas sakė, kad šiemet šie sprendimai pasiteisino 150 proc. Neišvengiama ligų ir kenkėjų žalų, bet tai trumpų sėjomainų pasekmė ir reikia prie to taikytis, diegti inovatyvias biologizuotas technologijas.

Šaknų puvinys – ekonominiai nuostoliai

Nepaisant sunkumų, ūkininkai didina rapsų ir kviečių plotus, o kukurūzų mažina. Tai susiję su sausromis, nes žiemkenčiai geriau jas toleruoja. Nors kukurūzai atrodo šilumą mėgstantys augalai, tačiau kai žydėjimo metu užkaista iki 40 °C, tai ir šiems augalams būna „trošku“. Jaunasis ūkininkas norėjo daugiau sužinoti apie problemas, susijusias su kukurūzais, sakė: „Konferencijoje išgirdau įdomių minčių, norėčiau, kad praktiškai apžvelgtume pasėlius.“ Apžiūrėjus pasėlius, iš karto į akis krito kelios padarytos klaidos, kurias bus nelengva ištaisyti. Koją pakišo ankstyva sėja: dirva buvo drėgna, bet vėsi, tad sėklos iki sudygimo dirvoje išgulėjo daugiau kaip 15 dienų. Dėl to nė kiek nenustebino prasidėjęs šaknų puvinys. Vėliau ši liga „atjungia“ šaknis ir augalai tiesiog neišgyvena sausrų. Šaknų puvinys – sudėtinga, dirvožemyje plintanti liga, kurią gali sukelti keletas patogenų. Puviniai ne tik sumažina šaknų funkcionalumą, bet ir sutrikdo maistinių medžiagų įsisavinimą, dėl to augimas sulėtėja, augalai tampa nestabilūs, o produktyvumas reikšmingai sumažėja. Teko aiškinti, kad, dirbant intensyviose monokultūrinėse sėjomainose, kukurūzų šaknų puvinys gali sukelti didelių ekonominių nuostolių. Ūkininkas sutiko su tuo, kad kukurūzų šaknų puvinį ypač sunku kontroliuoti dėl jo prigimties, nes gali būti įtraukti keli organizmai, kurie dažnai sąveikauja sinergiškai. Tradicinės kontrolės technologijos – sėjomaina, sėklų apdorojimas fungicidais – yra tik dalinės priemonės, nepašalinančios pagrindinės priežasties – nesubalansuotos ir patogenų dominuojamos dirvožemio mikrobiomos. Žinoma, ūkininko tai nenudžiugino, bet rekomendavome keletą receptų, galinčių sumažinti augalų kančias.

Ūkininkas susirūpinęs, kad problemos nesprendžia ir didesnės trąšų normos ar intensyvesnis augalų apsaugos priemonių naudojimas. Mūsų nuomonės sutapo, kad, sprendžiant tokias problemas, reikia pereiti prie biologizacijos – biologinių sprendimų ir procesų integravimo į pasėlių auginimo technologijas. Mūsų atlikti tyrimai Lietuvoje ir kitose šalyse leidžia daryti išvadas, kad kukurūzų šaknų puvinio atveju technologijų biologizavimas yra perspektyvus kelias link ilgalaikio augalų atsparumo.

Perspektyvus būdas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.