Beda pirštu: šalia atliekų deginimo įrenginių gaunami maisto produktai grėsmingai užteršti

Nevyriausybines aplinkosaugines žiedinės ekonomikos organizacijas vienijančio Europos tinklo „Zero Waste Europe“ (ZWE) užsakymu fondas „ToxicoWatch“ (TW) atliko du didelės apimties tyrimus. Dėmesys buvo sutelktas į netoli atliekų deginimo gamyklų esančias gyvenvietes Slovakijoje ir Nyderlanduose siekiant įvertinti tokių įrenginių taršą aplinkai, taip pat ir maistui. Ieškodami POT likučių tyrėjai kruopščiai rinko mėginius, tyrė naminių vištų kiaušinius, daržoves, vaisius, samanas, spyglius, stogo dulkes, vandenį ir iškrintančias nuosėdas. Mėginiuose ieškota dioksinų ir PFAS, tai yra perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų, kurios dar iškalbingai vadinamos „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“.

PFAS yra didelė grupė tūkstančių sintetinių cheminių medžiagų, plačiai naudojamų visuomenėje ir randamų aplinkoje. Jos vis dar naudojamos daugelyje plataus kasdienio vartojimo gaminių, pavyzdžiui, tekstilės gaminiuose, maisto pakuotėse, keptuvėse, teigiama Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje. PFAS yra itin patvarios, kaupiasi aplinkoje, o kai kurios iš jų – ir mūsų organizmuose, turi neigiamo poveikio žmogui ir aplinkai. Tyrimai rodo, kad kai kurios iš šių medžiagų gali sukelti sunkius sveikatos sutrikdymus – vėžį ir kepenų pažeidimus.

Ištyrus iš netoli atliekų deginimo įrenginių „Turňa nad Bodvou“ (Slovakija) esančių gyvenviečių paimtus kiaušinių, pušų spyglių ir samanų mėginius, aptikta labai didelė dioksinų ir PFAS koncentracija. Dioksinų kiekis kiaušiniuose Zadielio kaimelyje 300 proc. viršijo leistiną Europos Sąjungojs (ES) normą. Didelį susirūpinimą sukėlė ir tai, kad PFAS kiekis taip pat buvo padidėjęs paviršiniame vandenyje bei nuosėdose šalia taršos šaltinio. Samanų mėginiuose nustatytas didžiausias sunkiųjų metalų lygis Europoje, pristatydama tyrimo ataskaitą rašo „Zero Waste Europe“.

Analogiška situacija aptikta ir ištyrus mėginius greta atliekų deginimo įrenginio „REC Harlingene“ Olandijoje. Naminių vištų kiaušininiuose dioksinų koncentracija beveik 300 proc. viršijo ES leistiną ribą. Atstumas nuo taršą skleidžiančio židinio siekė 2 km.

Naminių vištų kiaušininiuose dioksinų koncentracija beveik 300 proc. viršijo ES leistiną ribą. Atstumas nuo taršą skleidžiančio židinio siekė 2 km.

Iš tos pačios vietos paimtuose kiaušiniuose PFAS koncentracija viršijo aukščiausią lygį, palyginti su anksčiau užfiksuota koncentracija olandiškuose kiaušiniuose (38,4 nanogramai viename grame riebalų). Naujausias tyrimas parodė, kad PFAS koncentracija kiaušinių tryniuose yra panaši į netoli Antverpeno fluorochemijos gamyklos nustatytus rodiklius.

Skirtingai nei kiaušiniuose, vaisiuose ir daržovėse, paimtuose netoli deginimo įrenginių  Wijnaldum gyvenvietėje, PFAS junginių nebuvo aptikta, fiksuojama ataskaitoje, tad kitas numatomas žingsnis – atlikti biologinius PFAS tyrimus.

Mėginiuose rasti sunkieji metalai, pasak tyrėjų, turi būti tiriami platesniame kontekste, kad būtų galima įvertinti kiaušinių lukštuose, samanose, augmenijoje ir vaisiuose randamus kiekius. Dirvožemio mėginiai bus lyginami su istoriniais duomenimis, kad būtų galima įvertinti pokyčius laiko aspektu ir įvertinti atliekų deginimo įrenginio poveikį dirvožemio užterštumui dioksinais (PCDD/F/dl-PCB) bei sunkiaisiais metalais.

Apskritai šios išvados pabrėžia sudėtingą atliekų deginimo, aplinkos užterštumo ir žmonių sveikatos sąveiką, todėl 2024–2025 m. reikia tęsti tyrimus ir stebėti, teigiama ataskaitoje.

„Ši  tarša kelia didelę grėsmę tiek žmonių sveikatai, tiek bendruomenių gyvenimui. Norint išspręsti augančią problemą ir apsaugoti visuomenės sveikatą bei gerovę, būtina imtis skubių veiksmų“, – tyrimo rezultatus apibendrino ZWE nulinės taršos politikos vadovas Janekas Vahkas.

Antrina ir TW fondo tyrimų vadovas Abelis Arkenboutas: „Atidžiai apžiūrėję tirtas vietas pastebėjome nerimą keliančių ženklų: šiose nuostabiuose gamtos kampeliuose plinta dioksinai, PFAS ir kiti teršalai. Laikas bėga, o toksinų keliamas pavojus didėja. Turime veikti greitai, kad sustabdytume šią aplinkos krizę, kol dar nevėlu ir žalą galima ištaisyti.“

Tyrėjų nuomone, norint visiškai suprasti šių teršalų nusėdimo šaltinius ir modelius, būtina atlikti tolesnius tyrimus. Be to, svarbu nepamiršti kitų galimų POT sukeliančių veiksnių.

Šis tyrimas yra didesnio biomonitoringo tyrimo projekto, apimančio penkias Europos šalis (Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, Slovakiją ir Prancūziją), dalis.

Komunalinės atliekos deginamos ir Lietuvoje

ŪP portalas primena, kad nepavojingomis laikomos komunalinės atliekos deginamos ir Lietuvoje: AB „Akmenės cementas“ (Naujoji Akmenė), UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje (Jurgeliškių k., Šiaulių r.), Kauno ir Vilniaus kogeneracinėse jėgainėse. 

Perdirbti netinkamų nepavojingų komunalinių atliekų deginimas Lietuvoje pateikiamas kaip gerasis žiedinės ekonomikos pavyzdys, esą sulaukiantis ir visuomenės palaikymo. Kogeneracinių jėgainių užsakymu kasmet atliekamos visuomenės apklausos, energetikų teigimu, patvirtina, jog absoliuti dauguma gyventojų pritaria tokiai energijos gamybai. Šių metų vasario-kovo mėn. gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. gyventojų Vilniuje ir Kaune. 

Naujausio tyrimo duomenimis, kurie paskelbti balandžio pradžioje, visuomenės palankus vertinimas stipriai išaugo, ypač šalies sostinėje. 46 proc. vilniečių į atliekų kaip kuro panaudojimą energijai gaminti žvelgia labai teigiamai, o dar 44 proc. – greičiausiai teigiamai, o konkrečiai Vilniaus kogeneracinę jėgainę teigiamai vertina maždaug 8 iš 10 vilniečių. Kaune į energijos gamybą iš perdirbti netinkamų komunalinių atliekų labai teigiamai linkę vertinti 33 proc., labiau teigiamai – 55 proc. gyventojų. Remiantis tyrimu, net 79 proc. apklaustų sostinės gyventojų ir 71 proc. kauniečių pagrindiniu atliekų naudojimo jėgainėse privalumu laiko atliekų kiekio sumažinimą regionų sąvartynuose. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad toks atliekų panaudojimas prisidėtų prie atliekų pertekliaus mažinimo Kaune ir Vilniuje.

Vis dėlto gyventojai mato ir galimas rizikas. 5 iš 10 apklaustųjų mato galimas rizikas dėl oro taršos ir neigiamo poveikio aplinkai.

Pasak tyrimą pristatančio energetikų komentaro, gyventojų susirūpinimas sprendžiamas moderniausiomis technologijomis: „Vienas iš inovatyvių sprendimų – dūmų valymo sistemos, kurios atsakingos už susidariusių kenksmingų medžiagų neutralizavimą ir saugojimą uždaroje talpoje. Vėliau šios medžiagos yra perduodamos bendrovei, turinčiai leidimą galutiniam tokių atliekų sutvarkymui užsienyje. Kitas technologinis sprendimas – nuolatinė emisijų kontrolės sistema, leidžianti jėgainėse esančiuose kaminuose vykdyti išmetamų dujų matavimus ir jų rodiklių stebėseną. Visą tai leidžia Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms užtikrinti saugų atliekų vertimą į energiją procesą, neviršijant nustatytų leistinų emisijų ribų".

Tai, kad nepavojingų komunalinių atliekų deginimas yra gerasis žiedinės ekonomikos pavyzdys, toli gražu neįtikina ZWE ir šio tinklo narės „Žiedinė ekonomika" – ji akcentuoja, kad kitose šalyse nuo šios praktikos jau yra traukiamasi. O kaip parodo Nyderlanduose ir Slovakijoje nevyriausybininkų iniciatyva atlikti tyrimai, tai yrra pagrįsta ne vien ekonomine logika – kyla ir taršos rizika.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.