Bitė – daugiau nei vabzdys

– Kada ir kodėl susidomėjote bitėmis?

– Bičių pasaulį pažinau dar vaikystėje, nes jų šeimas laikė senelis, vėliau perėmė tėtis, o galiausiai – mudu su vyru. Niekada negalvojau, kad tyrinėsiu bites. Studijavau biologiją ir chemiją Vilniaus pedagoginiame universitete, ruošiausi tapti biologijos ir chemijos mokytoja, kol nesutikau šviesaus atminimo prof. Algirdo Skirkevičiaus, kuris magistro studijų metu pasikvietė dirbti į laboratoriją. Tai buvo Chemorecepcijos laboratorija, kurioje buvo atliekami tyrimai su bitėmis. Taip mano gyvenime atsirado bičių tyrimai, nulėmę tolesnį karjeros pasirinkimą.

– Kokie bičių gyvensenos ar elgsenos ypatumai labiausiai domina?

– Bičių šeima, jos elgsena ir komunikavimas tarpusavyje yra labai sudėtingas procesas. Visa jų biologija pakankamai sudėtinga ir įdomi. Mane labiausiai „užkabino“ tai, kad bitės labai gerai mokosi – išmoksta atpažinti įvairius kvapus, bitininko veidą. Išmokytos, pagal kvapus jos gali surasti sprogmenis minų laukuose, diagnozuoti ligas pagal žmogaus iškvepiamą orą. Bičių gebėjimas išmokti yra labai įdomus.

Taip pat be galo išmani visa komunikacija bičių šeimoje, kuri taip pat paremta kvapais, juk avilyje būna tamsu. Bitės tarpusavyje komunikuoja kvapais arba vibracijomis, kurios apima dūzgimą, kūno judesius. Pagal motinėlės ir perų skleidžiamą kvapą, bitės darbininkės sprendžia, kokių veiksmų joms imtis – ar spiestis ir keisti motinėlę, ar toliau dirbti.

– Kokios bičių rūšys gyvena Lietuvoje? Gal turime kažką išskirtinio?

– Turime tik vieną medunešę bitę ir daugiau nei 350 laukinių bičių rūšių, kurių didžiąją dalį sudaro pavienės bitės. Pastarosios kiaušinėlius deda į nendrių stiebus, stogų šiaudus, medienos plyšius ar tiesiog į žemę, kur suneša žiedadulkių ir nektaro mišinį, o tada padeda kiaušinėlį, užlipdo ir bitė vystosi. Laukinės bitės nesudaro šeimų, kaip medunešės ar kamanės, kurių turime apie 30 rūšių. Tiesa, dar yra daugybė bičių porūšių ir tų porūšių mišrūnių.

– Kokiuose su bitėmis susijusiuose tyrimuose esate dalyvavusi? Ką vertingo pavyko sužinoti?

– Vienas iš paskutinių tyrimų buvo Europos Komisijos finansuotas tyrimas „Insignia-EU“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip bites galima pasitelkti aplinkos taršos stebėjimui. Bičių šeima yra labai geras indikatorius, nes iš aplinkos į avilį suneša ir tai, kas joms reikalinga, ir tai, kas ne. Tyrimas vyko visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, įskaitant Lietuvą. Dalyvavo 10 mūsų bitininkų, o aš buvau nacionalinė koordinatorė. Mano bitynas taip pat dalyvavo tyrime, nes buvo labai įdomu pasižiūrėti, ką bitės atneša į avilį. Naudodami specialiai sukurtas matricas, kurios iš aplinkos surenka pesticidus, pavojingus lakiuosius organinius junginius, sunkiuosius metalus ir kt., nustatėme, kad į avilius bitės parneša visas išvardytas medžiagas, kurios aplinkoje atsiranda dėl ūkinės veiklos, žmonių ir pramonės taršos.

Taip pat buvo renkamos žiedadulkės, siekiant nustatyti jų botaninę sudėtį. Pagal žiedadulkes, Europos šalys pasidalijo į tris pagrindinius regionus – Viduržemio jūros pakrantę, Centrinę Europą ir Šiaurės Europą, kuriai priskiriamos Skandinavijos ir Baltijos šalys. Pagal surinktų teršalų kiekį, Lietuva nelabai išsiskyrė, nes visose šalyse bitės į avilius sunešė pesticidų, net tų, kurie seniai uždrausti. Kai kuriose šalyse buvo aptikta kancerogeninė medžiaga DDT, kuri ES uždrausta, bet, matyt, išlikusi aplinkoje, dirvožemyje.

– Kokiais lietuvių mokslininkų atradimais galite pasidalyti?

– Tyrimai su bitėmis atliekami nuolat. Šiuo metu dirbame su Lietuvos tamsiosiomis bitėmis. Būtent mūsų laboratorijos mokslininkai atrado ir atgaivino Lietuvos tamsiąsias bites, kurios buvo paskelbtos išnykusiomis. 2019 m. atlikę genetinę bičių analizę, aptikome tamsiųjų bičių genų, kuriuos turėjo senosios bitės, Lietuvoje gyvenusios nuo senų laikų ir paplitusios didžiojoje dalyje Europos. Deja, daugelyje teritorijų tamsiąsias bites išstūmė iš pietinių kraštų atvežtos medunešės bitės. Tik kai kuriuose bitynuose aptinkami tamsiųjų bičių mišrūnai, todėl, padedami bitininkų ir pasitelkę genetinius tyrimus, stengiamės atkurti šį porūšį, kurį bitininkai vadina rase, gryną.

– Kodėl jį reikia atkurti?

– Žvelgiant ekologės, gamtininkės akimis – dėl mūsų vietinės biologinės įvairovės. Tai bičių porūšis, kuris nuo seno gyveno ir evoliucionavo Lietuvoje, todėl svarbu jį išsaugoti. Kitas dalykas, Lietuvos tamsiosios bitės niekada nedalyvavo selekcijoje, todėl turi išlaikiusios natūralią genetinę įvairovę, retus genus, kurie selekcionuotose bitėse pašalinti darant jas patogesnes žmogui – kad nespiestų, kad būtų ramios, kad einant pas jas nereikėtų užsidėti tinkliuko, kad neštų daug medaus ir kt. Atrenkant tokias bites, pašalinami reti genai, kurie bitėms suteikia prisitaikymą prie aplinkos sąlygų. Tamsiosios bitės turi visus tuos alelius, kurie leidžia joms adaptuotis ne tik prie esamų, bet ir būsimų aplinkos sąlygų – naujų parazitų, ligų, klimato kaitos sukeltų pokyčių. Jų genai daug stipresni nei selekcionuotų bičių, kurios neturi genetinės įvairovės, prisitaikymo gebėjimų ir be bitininko negali išgyventi.

Be to, tai – geras genetinis resursas bitininkystei, toliau selekcionuojant bites, kuriant jas pagal bitininko pageidavimus. Lietuvoje itin paplitusias, bitininkams patogias medunešes Bakfasto bites sukūręs anglų vienuolis brolis Adamas savo knygose rašė, kad laukinių bičių porūšiai turi būti išsaugomi, galbūt laikant juos gamtos rezervatuose, nes iš jų vėl galėsime kurti naujus hibridus. Genetiškai grynos bitės tam tinka labiausiai, nes mišrūno genai yra nestabilūs, turimos savybės bet kada gali pasikeisti, todėl reikia turėti pradinį, nepaliestą resursą. Tos tamsiosios bitės ir yra švarus gamtinis resursas. Taigi, jau kurį laiką dirbame, kad galėtume išgryninti tamsiąsias bites. Prireiks kelerių metų pasiekti tai, ką turėjome, tačiau kitose šalyse šių bičių populiacijos pakankamos – Šveicarijoje, Norvegijoje, Airijoje.

– Kokia situacija pasaulyje? Anksčiau sklidusios kalbos apie tai, kad bitės išnyks, jau pritilusios, ar tai reiškia, kad situacija keičiasi į gera?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.