Bitėms darosi vis sunkiau išgyventi

Žala didžiulė

Kaip akcentuoja Bosnijos ir Hercegovinos bitininkų asociacijos prezidentas Rehadas Delja, prabilęs apie "bičių marą", bitės žiemą buvo silpnesnės nei ankstesniais metais, su mažesniu riebaliniu audiniu. „Taip pat yra pesticidų problema, klimato kaita, prasta mityba, žiedadulkių trūkumas – visa tai kaupiasi “, – aiškina jis portalui agroklub.ba ir priduria, kad prie to prisideda trumpesnė bičių gyvenimo trukmė žiemą, nepakankamas jaunų bičių kiekis.

Apie problemas dėl bičių netekimo praneša ir Brčko rajono bitininkai, kurie teigia, kad šių metų medaus sezonas yra abejotinas.  Kaip sakė vietinis bitininkas Miladinas Bjeloševičius, bitininkai bus priversti prašyti paskelbti stichinės nelaimės padėtį, kad galėtų pateikti prašymus dėl nuostolių atlyginimo.

Masinė bičių žūtis neaplenkė ir Serbų Respubliko. Tenykščiai bitininkai teigia, kad žuvo nuo 30 iki 50 procentų bičių šeimų. Serbų Respublikos bitininkų asociacijos prezidentas Darko Markovičius sako, kad medaus gamintojai nuo Trebinjės iki Banja Lukos patiria didelių nuostolių. Per pastaruosius 25 metus, kai jis bitininkauja, D. Markovičius sako nematęs tokio didelio bičių mirtingumo, kaip šį pavasarį, rašo portalas „Glas Srpske“.

„Rudenį prognozavau, kad nuostoliai bus virš 30 procentų, o žiemą mačiau, kad bitės labai nusilpusios... Deja, prognozės pasitvirtino. Nukentėjo nuo 30 iki 50 procentų bičių šeimų, taip pat yra bitininkų, kurie prarado iki 90 procentų šeimų. Tikslių duomenų neturiu, nes kai kurie mūsų bitininkai tarsi gėdijasi atskleisti savo nuostolius, neva kažkas pasakys, kad jie blogi bitininkai, o problema globali. Visas regionas kenčia, Serbijoje nuostoliai didžiuliai. Situacija nepalanki visame pasaulyje, JAV bičių mirtingumas išaugo iki 70 procentų, kas ten negirdėta“, - sako D. Markovičius ir priduria, kad situacija Serbų regionuose yra labai panaši, o Posavinoje ji yra dar blogesnė. Asociacijos skaičiavimais, dar rudenį Serbijoje buvo apie 250 000 bičių šeimų, iš jų žuvo beveik 100 000.

Jis sako, kad daugybė veiksnių lėmė masinę bičių žūtį, tačiau praėjusių metų sausra yra viena iš pagrindinių priežasčių.

„Dėl sausros bitės neturėjo pakankamai žiedadulkių, kurių joms reikia kaip baltyminio maisto, kad galėtų pasiruošti ilgam žiemojimui. Taip pat yra keletas kitų veiksnių, keliančių grėsmę bitininkystei. Varoa parazitas, kuris reguliariai puola bites pavasarį, tada bičių buveinių nykimas, vis masiškesnis chemijos naudojimas žemės ūkyje ir pan.“, – aiškino D. Markovičius.

Didesnis nei įprasta bičių mirtingumas užregistruotas visoje Bosnijos ir Hercegovinos Federacijoje. Padėtis kelia nerimą, ypač Sarajevo ir Tuzlos kantonuose, kur nuostoliai siekia per 50 proc.

Padėtis Serbijoje

Pranešimų apie masinę bičių žūtį ir tuščius avilius gaunama beveik iš visų Serbijos vietų. Pasak Serbijos bitininkystės organizacijų asociacijos, kai kuriuose regionuose mirtingumas siekia iki 100 proc.

„Manėme, kad bičių nykimas baigsis iki kovo vidurio, o žiemą išgyvenusios šeimos, nors ir susilpnėjusios, toliau vystysis vaisių ir kiaulpienių ganyklose. Tačiau taip neatsitiko. Priešingai, visų Serbijos vietovių bitininkai praneša, kad bičių nykimas tęsiasi ir drastiškai didėja.“, – teigiama Serbijos bitininkystės organizacijų sąjungos pranešime.

Topličkų ir Jablaničkų rajonuose šiuo laikotarpiu bičių miršta apie 30 proc., Mačvoje – nuo ​​40 iki 50 proc., Kolubaro rajone – 60 proc., Moravičkų – 86 proc., Vojvodinoje – iki 90 proc.

Apie masines mirtis vienodai praneša ilgamečiai ir patyrę bitininkai, turintys daug avilių, taip pat bitininkai, turintys mažesnį avilių skaičių.

Iš gautų pranešimų negalima patikimai spręsti, kokia buvo vyraujanti bičių žuvimo priežastis kovo antroje pusėje ir balandžio pradžioje. Dauguma bitininkų mano, kad pagrindinė užsikrėtimo varoze priežastis yra pavėluotas gydymas vasarą ir taikytos nepakankamai veiksmingos priemonės. Šiomis savaitėmis atėjo kritinis kartų kaitos laikotarpis, kai iš perų vystosi jaunos bitės. Kai kurie vietos bitininkai taip pat kalba ir apie "bičių marą".

Britanijoje bėda – invaziniai vabzdžiai

Šiais metais Didžiojoje Britanijoje buvo pastebėtas rekordinis vadinamųjų Azijos širšių-žudikių skaičius. Kilo nerimas, kad invazinė rūšis gali išnaikinti namines bites, praneša portalas gbnews.com.

Rūšis, žinoma kaip Vespa velutina, gali nužudyti 50 bičių per dieną. Pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje ji pastebėta dar 2016 m. Nuo tada Maisto ir kaimo reikalų departamentas (DEFRA) bandė užkirsti kelią šiai rūšiai plačiau išplisti JK gaudyklėmis ir naikinant lizdus. Tačiau panašu, jog šios priemonės mažai gelbėjo, o šiltas pavasaris tik padidino invazinių vabzdžių populiaciją.

Vien tik Džersyje balandžio 11 d. buvo pastebėtos 262 Azijos širšių motinėlės, o tai reiškia daugiau nei 1000 procentų padidėjimą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiku.

Praėjusiais metais buvo patvirtinta, kad Azijos širšė pirmą kartą išgyveno JK žiemą.

Ianas Campbellas iš JK bitininkų asociacijos sakė: „Yra didelė rizika, kad šiais metais širšių skaičius bus bent toks pat didelis kaip 2023 m. ar dar didesnis. Būtų nuostabu, jei šie skaičiai nebūtų didesni nei 2024 metais“.

Tipiškas 2000–3000 širšių lizdas per sezoną gali suėsti daugiau nei 11 kg vabzdžių – tai yra apie 90 000 bičių. Širšės įgėlimas žmogui gali sukelti alerginę reakciją, o ypač retais atvejais – mirtiną anafilaksinį šoką.

Praėjusį mėnesį Ekseterio universiteto paskelbtame tyrime nustatyta, kad širšių žarnyne yra apie 1 400 skirtingų rūšių vabzdžių liekanų, iš kurių labiausiai paplitusi yra europinė naminė bitė.

Manoma, kad Azijos širšės pirmą kartą į Prancūziją atkeliavo kroviniu iš Kinijos 2004 m., greitai išplito visoje Europoje, o dabar pastebimos 15 skirtingų šalių.

Lietuvos specialistų paaiškinimas

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto klausėme, jog daug kur rašoma, kad Europoje “bičių maras”, tad ar teisingas šis pavadinimas? Kokia tai liga? Ar Lietuvoje ši liga taip pat aktuali?  „Ūkininko patarėjui“ institutas atsiuntė tokį paaiškinimą:

„Bičių šeimas puola įvairios ligos (bakterinės, mikologinės, virusinės ir parazitinės), tačiau atskiro susirgimo, kaip bičių maras nėra. Manome, kad turima galvoje masinis ir neaiškus bičių šeimų nykimas, kurį įtakoja daugybė veiksnių: klimato kaita, žmogaus veikla, žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos, gaisrai, mono kultūrų auginimas ir natūralių pievų naikinimas (mažina maisto įvairovę, galimas badas). Be to, didėjanti globalizacija padeda plisti invaziniams parazitams, kurie negailestingai puola bičių šeimas“.

Parengė Ričardas Čekutis