Bitininkams – išbandymų sezonas

Sunki pradžia

Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet žiemos sezonu žūsta vidutiniškai 15–20 proc., o pasaulyje – apie 60 proc. bičių šeimų. Bitininkai teigia, kad tam įtakos turi klimato kaita. Neįprastai šiltomis žiemomis bitės tampa aktyvesnės nei paprastai šaltuoju sezonu, todėl, per anksti suaktyvėjusios, suvartoja ne tik daugiau medaus atsargų, bet ir neranda, iš kur prisinešti naujo maisto.

Anykščių bitininkų draugijos pirmininkas Audrius Kusta „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad jų rajone situacija yra gan įvairi – kai kur bičių šeimos peržiemojo gerai, kai kur labai nukentėjo. „Ar šis sezonas neeilinis? Nedrįsčiau taip teigti, nes tokie pavasariniai atšalimai retkarčiais pasitaiko. Vienais metais orai būna geresni, kitais – blogesni. Atsimenu metus, kai gegužės 12 d. buvo 15 cm sniego“, – dėstė A. Kusta. Bitininkas tikino, kad šis sezonas – ne iš gerųjų, tačiau tikroji situacija paaiškės rudenį. „Rapsų medaus beveik negausime, nes jie sužydo anksti. Rapsai įprastai žydi apie gegužės 10 d., o šiais metais žydėjo balandžio mėn. Galima teigti, kad negavome ir pavasarinio pienių medaus, bet bus aviečių ir kitokio“, – atviravo ŪP pašnekovas.

Jurbarko bitininkų draugijos (JBD) pirmininkė Nijolė Radavičienė pastebėjo, kad jų laikomos bičių šeimos peržiemojo gerai, tačiau kiti šio rajono bitininkai skaičiuoja praradimus. „Kai kuriuose bitynuose žuvo 10 proc., kai kuriuose ir 50–100 proc. bičių. Aš manau, kad žūtys galėjo būti dėl šiltos žiemos – visi guodžiasi, kad maisto jos turėjo, bet bičių nėra. Sunku įvardyti tikrąsias bičių žuvimo priežastis, susirinkimo dar nerengėme, bitininkai dar neišsakė savo minčių“, – akcentavo N. Radavičienė.

Sukasi kaip išmano

JBD pirmininkė teigė, kad bites išbalansuoja ir žalinimui skirti augalai, kurie dėl šiltėjančio klimato žydi iki vėlyvo rudens. „Bitės vos ne iki gruodžio mėnesio skrido į laukus, nes žydėjo facelijos, garstyčios, todėl prisinešdavo nektaro. Tačiau jos buvo pamaitintos. Tai – blogai“, – pastebėjo N. Radavičienė. Ji pasakojo, kad praėjusiais metais bitės apsiskraidė anksčiau – sausio mėnesį, nes buvo 12 °C, o šiais metais – vėliau. „O dabar kaip yra? Vieną dieną šilta, kitą – šalta. Koks šiemetis medunešis? Ką jos gali sunešti, jei šilumos nėra. Pienių medaus šiemet nėra“, – dėstė bitininkė.

Ji paminėjo, kad šis pavasaris – sunkus, tačiau bitininkams niekas nekompensuoja patirtos žalos. O nuostolių, pasak ŪP pašnekovės, yra – į Ignalinos bitynus įsisuko meškos, jos varto avilius, o Pasvalio r. bitininkai skundžiasi, kad dėl neatsargaus pasėlių purškimo žūsta jų bitės. Todėl bitininkai privalo suktis patys, kaip išmano. „Neseniai lankėmės pas Lenkijos, Vokietijos bitininkus, pasisėmėme patirties, žinių. Šias žinias aš perduodu jaunajai kartai, vedu edukacijas bitininkystės temomis. Žinių pradedantiesiems bitininkams trūksta, nes šių specialistų neruošia nė viena mokykla“, – kalbėjo pašnekovė.

Apie tai, kad mokykla, kuri ruoštų bitininkus, yra labai reikalinga, kalbėjo ir Trakų bitininkų draugijos (TBD) pirmininkas Juozas Norinkevičius. „Aš nesuprantu, kodėl valdžia nemyli žmonių. Nesuprantu, kodėl viską naikina, griauna. Siaubas, kas darosi. Esmė ta, kad yra menkas dvasinis lygis“, – kritiką išsakė TBD pirmininkas.

Negali vien tik dirbti

J. Norinkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad kritus žmonijos dvasiniam lygiui, viršų ima pinigai. Žmonės ieško tik materialinės naudos. „Bičių negalima versti tik dirbti ir dirbti. Būtina atsižvelgti ir į tai, ko joms reikia. Anksčiau žemės ūkyje tręšimui daugiau buvo naudojama srutų, mėšlo, todėl laukai būdavo derlingi. Bitės nešdavo medų iš čiobrelių. pienių, kitų lauko augalų. Medus buvo geros kokybės. O dabar kas? Aplink – rapsų laukai. Rudenį ūkininkai žalinimui augina medingus augalus, kurie ilgai žydi ir skiria nektarą. Tačiau bitės tuo metu jau turi ilsėtis ir ruoštis žiemai, bet jos puola į laukus, renka nektarą, todėl pavargsta ir nebeištveria žiemos. Manau, kad dėl to ir patiriami nuostoliai“, – pastebėjo bitininkas.

ŪP pasiteiravo Šiaulių bitininkų draugijos „Spiečius“ pirmininko Remigijaus Šemeklio, kokia situacija jų rajone. „Mano bitės peržiemojo puikiai, tačiau kitų bitininkų bičių šeimos susilpnėjusios, yra ir praradimų. Pagrindinė bičių žuvimo priežastis – erkės, jų platinamos virusinės ligos. Jos eina kaip uraganas. Kas į jį pakliūva, tas ir nukenčia“, – aiškino R. Šemeklis.

Ukmergės bitininkų draugijos (UBD) pirmininkas Linas Kazėnas išdėstė kompleksines bičių žūčių priežastis. „Bitė taip sutverta, kad dirba iki rugsėjo mėnesio, tada išsirita paskutinė jų karta, kuri ilsisi ir laukia pavasario. Bitės tuo metu nedirba. Kaip yra dabar? Dabar – rugsėjį, spalį šilta ir sideraliniai augalai, kurie sėjami po kviečių, po rapsų, išskiria nektarą, todėl bitės eina dirbti, neša nektarą, bando auginti perus ir nusidirba, tad gyvena trumpiau, t. y. iki vasario pabaigos–kovo pradžios, o po to natūraliai miršta. Nauja bičių karta dar būna negimusi. Todėl aviliai ir tuštėja“, – vaizdžiai papasakojo L. Kazėnas.

Jis įvardijo ir dar vieną bičių žuvimo priežastį – ilgesnį šiltąjį periodą, kurio metu auginami perai ir veisiasi daigiau erkių. Kadangi erkių daugėja, atsiranda ir daugiau virusų, o tai prisideda prie dar greitesnio bičių žuvimo. Dar viena priežastis – šaltas pavasaris. „Gegužės 20 d. buvo ta diena, kai bitės normaliai dirbo. Nesu matęs, kad jos nė lašo maisto neturi. Labai gerai, jei jos sau nektaro prisineš ir nebebadaus“, – pasakojo bitininkas.

Pramušė statinės dugną

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.