Bitininkystės aukštasis pilotažas

Laimonas pasakoja, kad yra trečiosios kartos bitininkas. Viskas prasidėjo nuo to, kad senelis vestuvių proga dovanų gavo avilį. Taigi žmogus, kaimyno padedamas, pradėjo bitininkauti. Paskui bitininkavimą perėmė Laimono tėvas, o galiausiai – ir jis pats. Istorija telpa į vieną sakinį, tačiau jos vingiai sudėtingesni. Iki to meto, kai grįžo bitininkauti į gimtąjį Zarasų kraštą, buvo studijos, sėkminga karjera Vilniuje. O grįžti paakino gamtos ilgesys, jos trauka.

Veikla tarsi ta pati kaip senelio ar tėvo, tačiau išties kitokia. Modernus žmogus į bitininkystę žvelgia kitomis akimis, siekia veiklai suteikti kuo didesnę pridėtinę vertę.

Pasirinktas bitininkavimo būdas

L. Galvonas pasirinko ekologinės gamybos kelią. Įsteigė elektroninę bičių produktų parduotuvę, kuri veikia jau daugiau nei dešimtmetį. Tai savo ruožtu diktavo bityno plėtrą. Pradėjus nuo 40 bičių šeimų – dabar jų turi jau pora šimtų. Palankiais metais prisuka 15 tonų, vidutiniais – 10 tonų medaus. Be to, žinoma, bitininkas renka ir kitą bityno produkciją, nuo bičių vaško iki bičių duonelės. Beje, bičių duonelė ne visur yra žinoma; bičiulis akcentuoja, kad būtent lietuviai pirmieji išmoko ją rinkti, o dabar drauge su latviais bitininkais yra didžiausi Europoje bičių duonelės gamintojai.

Du šimtai bičių šeimų sodyboje niekaip negali išsitekti. Aviliai (jie standartiniai daugiaaukščiai, mediniai) laikomi 15–20 vietų.

Kiekvienam bičiuliui svarbu, kad bitės visą sezoną turėtų nektaro, o ekologinio bityno šeimininkui tas rūpestis dar didesnis. Reikia užtikrinti, kad bitės lankytųsi tik tyroje aplinkoje. Bitės lekia 3 km spinduliu, tad būtina įvertinti pasėlių plotą bei besiribojančius laukus – kad ten nebūtų jokių galimų taršos šaltinių.

L. Galvonas atskleidžia, kad tinkamas bičių ganyklas parinkti, ekologinės gamybos pasėlius rasti padeda Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) programėlė: „Dirbu su žemėlapiu, NMA programėlėje pasitikrinu, kur kokie laukai registruoti“.

Yra ir kitų papildomų ekologiško bityno darbų – būtina įrodyti, kad produkcija yra tikrai ekologiška. Todėl kiekviena produkcija siunčiama į laboratoriją Vokietijoje, tikrinama botaninė sudėtis.

Pridėtinę vertę suteikiantis išskirtinumas  

Lietuvoje turime jau nemažai ekologiškų bitynų, jau ne vienas siūlo ne tik natūralų medų, bet ir jo produktus: kreminį medų, mišinius su prieskoniniais priedais, midų...

L. Galvonas yra vienas tų, kurie pasistengia gauti monoflorinį – vyraujančios botaninės rūšies medų: liepų, grikių, viržių ar kt. Skirtingos rūšies medus skiriasi spalva, skoniu, aromatu. Bitininkas neslepia, kad tam reikia papildomų žinių ir metodikos. Pasidžiaugia, kad paskutinį sezoną vienas grynesnių yra grikių medus, jis tiesiog juodas.

Bitininkas tradicijas derina su naujovėmis –  gamina įvairių skonių medaus skanėstus su šalčiu džiovintais (liofilizuotais) priedais: svarainiais, šaltalankiais, žemuogėmis, avietėmis, imbieru ir citrina ir kt. Tokie skanėstai išsiskiria ypatingu aromatu ir ryškiu skoniu, yra kupini vitaminų.

Šeimos verslas

Laimono ir Jūratės Galvonų bitynas įsikūręs nuošaliame vienkiemyje Antazavės apylinkėse, vaizdingose miškų ir pievų apsuptose apylinkėse. Šeimos gyvenimą bitynas tarsi dalija į dvi dalis: nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio šeima gyvena bityne, o šaltuoju metų laiku – Vilniuje.

„Džiaugiamės, kad bitininkavimą pamilo ir mūsų vaikai“, – teigia Galvonai. Pasak jų, vaikai turi po asmeninę bičių šeimą, galbūt ateityje tęs tėvų ir vyresnės kartos pradėtą veiklą.

Tiesa, Jūratė Galvonienė kol kas privengia bičių dėl jautrumo bičių nuodams, tačiau po specifinės imunoterapijos kurso tikisi, jog į bityną galės drąsiai sugrįžti. Tačiau jai apstu su bityno reikalais susijusios veiklos ir be to. Moteris rūpinasi rinkodara, bendravimu su klientais.

Dalyvavimas bitininkų bendruomenės veikloje suteikia platesnį požiūrį

L. Galvonas yra Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) valdybos narys. Dalyvavimas bendruomenės veikloje, jo žodžiais, panašus į šachmatus – suteikia supratimą, kad problemos turi būti sprendžiamos bendrai, turi rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais.

Praėjusių metų bitynų derlius buvo neblogas, bet tęsiasi krizė dėl dirbtinio, neaiškios kokybės ir kilmės medaus. Apie tai kalba visos Europos bitininkai. LBS iniciatyva taip pat atkreiptas dėmesys į tokį produktą, siūlytą prekybos centre Lietuvoje. L. Galvonas siūlo pirkėjams atidžiau rinktis, atkreipti dėmesį į etiketėje nurodytus kontaktus: kilus klausimų paskambinti bitininkui, pasiteirauti dėl medaus kokybės.

Po rekordiškai šiltų metų sulaukus šiltos žiemos – rūpi pasiteirauti, ar bitininkų negąsdina vykstanti klimato kaita.

Pasak L. Galvono, kol kas jo bitės žiemoja ramiai, maisto vartojimas nepadidėjęs, bet dar spręsti anksti – tai bus matyti po kokio mėnesio. Tačiau apskritai bitininkai tikrai jaučia klimato kaitą. Šiaurės šalyse šiuo metu būdavo sniego iki kelių, o dabar vos vos... Bitininkas sako nepamenantis metų, kad sausio mėnesį Zaraso ežeras būtų neužšalęs. „Gal bus kaip panašiai kaip su vynuogėm, keičiasi augalai. Nesu šalininkas džiaugtis atšilimu, geriau išsilaikytų tvariau Lietuvoj... Gali būti panašiai kaip Vidurio Europoje“, – L. Galvonas svarsto apie tai, kad drauge su klimatu Lietuvoje gali keistis ir augmenija, nektaras. Bitės prisitaikys, bet medus bus šiek tiek kitoks, panašus kaip Vengrijoje, Slovakijoje.